Markas Twainas apie čerimoją yra rašęs: „Vien tik skanėstas.“ Šis vaisius – peruvinio flaszovicio (Annona cherimoya) derlius – dar vadinamas čerimoja. Iš išorės jis primena žalią, tarsi drakono žvynais dengtą širdį, telpančią delnuose. Perpjovus matomas šviesiai gelsvas, pudingo konsistencijos minkštimas su juodomis sėklomis. Dėl šios tekstūros čerimoja neretai vadinama ir „pudingo obuoliu“.
Čerimojos skonis apibūdinamas įvairiai: vieniems jis primena pudingą, kitiems – braškes, tačiau dažniausiai minimas banano, ananaso ir persiko derinys. Įdomu tai, kad prieš valgant vaisių palaikius šaldytuve, jo minkštimas gali įgauti vaisinių grietininių ledų skonį.
Peruvinis flaszovicis natūraliai auga Pietų Amerikoje – Peru ir pietų Ekvadore. Kai kurie tyrėjai spėja, kad augalas galėjo būti kilęs iš Afrikos, o į Pietų Ameriką patekti per Gvatemalą. Lenkijoje čerimoja kartais pasitaiko, tačiau dėl transportavimo iššūkių prekybos centruose ją rasti nėra paprasta. Šiuo metu didžiausia čerimojų augintoja Europoje yra Ispanija, todėl šis vaisius lengviau prieinamas Pietų Europos šalyse.
Kaip valgyti čerimoją? Geriausia – žalią. Pakanka vaisių perpjauti pusiau ir šaukšteliu išskobti minkštimą. Rinkitės šiek tiek minkštus vaisius – tai dažniausiai rodo, kad jie prinokę. Jei nusipirkote kietesnį, palikite kelioms dienoms pastovėti: kaip ir avokadas, čerimoja sunoks ir atskleis savo skonį.
Svarbu: valgant čerimoją nereikėtų valgyti nei žievės, nei sėklų. Jose gali būti toksinių medžiagų – acetogeninų (ypač annonacinų) ir alkaloidų. Nors mažais kiekiais šios medžiagos siejamos su potencialiai naudingomis savybėmis, jų vartojimas be saiko gali sukelti nemalonių pasekmių. Annonacinai veikia nervų sistemą, o jų poveikis vis dažniau siejamas su Parkinsono liga.
Be išskirtinio skonio, čerimoja vertinama ir dėl maistinių medžiagų. Joje gausu antioksidantų: flavonoidų, karotenoidų, vitamino C bei kaureno rūgšties. Šios medžiagos padeda slopinti uždegiminius procesus ir saugo nuo oksidacinio streso, kuris siejamas su įvairiomis lėtinėmis ligomis, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus.
Čerimoja taip pat yra skaidulų ir kalio šaltinis. Kalis padeda reguliuoti kraujospūdį, o skaidulos gali prisidėti prie „blogojo“ (LDL) cholesterolio mažinimo. Tirpios skaidulos žarnyne padeda stabilizuoti gliukozės kiekį kraujyje, mažina 2 tipo diabeto riziką, padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir palaiko imuninę sistemą.
Vaisiuje yra ir vitamino B6, siejamo su smegenų veiklos bei kraujagyslių funkcijų palaikymu. Be to, čerimojoje aptinkama magnio ir liuteino, kuris svarbus akių sveikatai ir gali padėti saugoti nuo geltonosios dėmės degeneracijos.
Čerimoją geriausia valgyti žalią, tačiau ji tinka ir desertams: gali būti naudojama kaip pyragų įdaras ar priedas prie ledų. Taip pat ją galima įmaišyti į košes, glotnučius, patiekti su natūraliu jogurtu ar vaisių salotose.
Leave a Reply