Virtuvėje randama ciberžolė vis dažniau minima kaip natūralus priedas augalų priežiūrai. Iš jos ruošiami purškalai neretai naudojami profilaktiškai, kai norima sustiprinti lapų būklę ir sumažinti pirmųjų dėmių ar apnašų atsiradimo riziką.
Ciberžolėje esantis kurkuminas ir kiti biologiškai aktyvūs junginiai laboratoriniuose tyrimuose siejami su antimikrobinėmis savybėmis. Būtent dėl to sodininkai ją kartais naudoja kaip pagalbinę priemonę, kai orai drėgni, o augalai jautresni grybinėms ligoms.
Kam gali pasitarnauti ciberžolė?
Praktiškai toks purškiklis dažniausiai pasirenkamas kaip prevencinė priemonė, o ne kaip gydymas, kai liga jau įsisenėjusi. Jis gali būti naudojamas kaip papildoma pagalba, kai pastebimi patys pirmieji miltligės, rūdžių ar pilkojo puvinio požymiai.
Vis dėlto svarbu suprasti ribas: stipriai pažeistiems augalams dažniausiai prireikia registruotų augalų apsaugos produktų ar kitų tikslinių priemonių. Natūralūs mišiniai gali padėti tik kaip viena iš priežiūros grandžių, bet ne kaip garantuotas sprendimas.
Kaip paruošiamas purškalas
Namų sąlygomis dažnai naudojama paprasta schema: į indą suberiami 2 arbatiniai šaukšteliai ciberžolės, įpilama 100 mililitrų 2 proc. riebumo pieno ir apie 800 mililitrų drungno vandens. Tuomet papildomai įmaišomi 2 arbatiniai šaukšteliai obuolių acto ir 1 arbatinis šaukštelis skysto ūkiško muilo.
Mišinį reikia gerai išmaišyti ir perkošti, kad neužkimštų purkštuvo. Paprastai rekomenduojama tirpalą sunaudoti iš karto, o prieš purškiant jautresnius augalus pirmiausia išbandyti ant kelių lapų ir įvertinti reakciją po paros.
Kada purkšti ir ko nepamiršti
Geriausia purkšti ramią, nevėjuotą dieną, anksti ryte arba vakare, kai nėra kaitrios saulės. Taip sumažinama lapų nudegimo rizika ir tirpalas ilgiau išlieka ant paviršiaus, ypač jei naktimis laikosi didesnė drėgmė.
Natūraliose priemonėse svarbiausia reguliarumas: vienas purškimas paprastai nepadaro augalų atsparių. Dažniausiai tokios priemonės kartojamos maždaug kas savaitę, ypač lietingu laikotarpiu, kai grybinėms ligoms susidaro palankios sąlygos.
Ne mažiau svarbios ir bazinės priemonės: pažeistų lapų pašalinimas, tinkami atstumai tarp augalų, vėdinimas šiltnamiuose ir saikingas laistymas. Derinant gerą priežiūrą su profilaktika, tikimybė išlaikyti sveikesnį sodą paprastai būna didžiausia.
Leave a Reply