Septyniolikos Europos Sąjungos valstybių vadovai kreipėsi į Airijos ministrą pirmininką Micheálą Martiną, šiuo metu pirmininkaujantį ES Tarybai, ragindami derybose dėl kito ilgalaikio biudžeto pirmiausia apsaugoti žemės ūkio ir sanglaudos finansavimą.
Laiškas pasirodė artėjant lemiamai 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos derybų stadijai, kai pirmininkaujanti valstybė atnaujina vadinamąjį derybinį paketą, kuriuo remiantis siaurinami kompromisų variantai tarp šalių.
Tarp pasirašiusiųjų yra Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Bulgarija, Kroatija, Slovėnija, Vengrija, Kipras, Malta, Portugalija, Ispanija, Graikija ir Italija. Pirmosiomis laiško signatarėmis įvardijamos Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas.
Ką siekia apginti šalys?
Laiške pabrėžiama, kad ES tenka vis daugiau naujų prioritetų, nuo saugumo ir gynybos iki konkurencingumo, energetinio saugumo, junglumo ir atsparumo. Tačiau, šalių vadovų teigimu, šie tikslai neturėtų būti finansuojami mažinant ilgalaikes, sutartyse įtvirtintas politikos kryptis.
Pasak lyderių, sanglaudos politika ir bendra žemės ūkio politika išlieka kertinės: jos mažina regioninius skirtumus, stiprina bendrąją rinką, remia kaimo vietoves ir mažiau išsivysčiusius regionus. Taip pat akcentuojamas indėlis į ES konkurencingumą ir maisto saugumą.
„Tai neturėtų vykti sutartimis paremtų politikų sąskaita, nes jos yra Europos integracijos stuburas“, – laiške teigia jį pasirašę vadovai.
Ginčas dėl realaus finansavimo mažėjimo
Šalys įspėja, kad net ir didėjant bendrai siūlomo biudžeto apimčiai, sanglaudos ir žemės ūkio programos gali patirti realų mažėjimą, jei lėšos neauga bent tiek, kiek didėja kainos. Dėl to lyderiai ragina išlaikyti bendrą finansavimo lygį ir vengti dar gilesnių apkarpymų.
Jų vertinimu, papildomos ES užduotys turėtų turėti papildomus išteklius, o ne būti sprendžiamos per lėšų perskirstymą iš tradicinių programų. Tai ypač jautru šalims, kurių regionai labiau priklausomi nuo investicinių fondų ir paramos žemės ūkiui.
Naujos pajamos, lėtesnis skolų grąžinimas ir nuolaidų pabaiga
Lyderiai taip pat signalizuoja pasirengimą diskutuoti apie naujus ES nuosavus išteklius, kurie sumažintų spaudimą nacionaliniams biudžetams. Kartu pabrėžiama, kad tokios pajamos turėtų būti sąžiningos, paprastos ir nedidinančios nelygybės.
Kaip viena iš galimų išeičių minimas lėtesnis priemonės „NextGenerationEU“ skolų grąžinimas, kad kitame biudžete atsirastų daugiau finansinės erdvės, nors kartu siūloma įvertinti, ar tai nepadidintų bendrų grąžinimo kaštų. Taip pat aptariama galimybė ribotai ir tikslingai naudoti europinius skolos instrumentus aiškiai apibrėžtoms strateginėms sritims.
Atskirai kritikuojama dabartinė įmokų nuolaidų sistema, kai daliai valstybių taikomos korekcijos į ES biudžetą. Pasirašiusieji teigia, kad pirminės priežastys, kuriomis tokios nuolaidos buvo grindžiamos, pasikeitė, o vertinant šalių indėlį būtina atsižvelgti ir į jų gerovės lygį bei santykinę naštą.
Toliau derybos persikels į ES Tarybos darbotvarkę, o politinis spaudimas dėl sanglaudos ir žemės ūkio lėšų, tikėtina, taps vienu centrinių konfliktų formuojant 2028–2034 metų biudžeto kompromisą.
Leave a Reply