Ne visos sodo puošmenos žavi žiedais – viena populiariausių pastarųjų metų dekoratyvinių formų išsiskiria lapais, kurie pavasarį ir vasarą atrodo tarsi nudažyti. Kalbama apie japonišką gluosnį, dažniausiai auginamą veislę Hakuro Nishiki, kuri dėl baltai rožinių jaunų lapų ir apvalios lajos tapo tikru kiemų akcentu.
Šis augalas dažnai pasirenkamas todėl, kad leidžia sukurti ryškų vaizdą ir mažame sklype. Krūmo forma paprastai užauga iki maždaug 1,5–2,5 metro aukščio ir panašaus pločio, o ant koto skiepytos formos dažniausiai siekia apie 1,2–2,5 metro.
Kur gluosnis atrodo geriausiai
Ryškiausias lapų margumas susiformuoja saulėtoje arba lengvai pritemdytoje vietoje. Kuo daugiau šviesos gauna augalas, tuo intensyviau matyti rožiniai ir balti atspalviai ant jaunų lapų, o giliame pavėsyje laja paprastai praranda dekoratyvumą.
Sodinant svarbiausia parinkti derlingą, maistingą ir tolygiai drėgną dirvą. Japoniškas gluosnis geriau pakelia trumpalaikį vandens perteklių nei ilgą sausrą, todėl vietos, kur dirva visiškai perdžiūsta, jam paprastai netinka.
Laistymas: klaida kainuoja lapus
Karščių metu šiam gluosniui reikia reguliaraus laistymo, ypač jei ilgiau nebūna kritulių. Drėgmės trūkumas dažnai pasireiškia vystančiais lapais, lėtesniu naujų ūglių augimu ir skurdesne lajos išvaizda.
Vazonuose auginami augalai reikalauja dar daugiau dėmesio, nes žemė induose išdžiūsta gerokai greičiau. Per kaitras gali prireikti laistyti net kasdien, kad laja išliktų tanki, o lapai neprarastų spalvinio kontrasto.
Tręšimas ir genėjimas: dekoratyvumo paslaptis
Pirmą trąšų normą verta duoti anksti pavasarį, kai prasideda aktyvus augimas. Praktikoje dažniausiai pasiteisina kompleksinės trąšos dekoratyviniams krūmams, kompostas, biohumusas ar lėto veikimo trąšos, tačiau azoto tręšimą rekomenduojama baigti ne vėliau kaip liepos pabaigoje.
Vėlyvas augimo skatinimas didina riziką, kad jauni ūgliai nespės sumedėti iki šalčių ir bus jautresni žiemai. Dėl to rudenį svarbiau ne didinti žaliąją masę, o padėti augalui pasiruošti ramybės periodui.
Reguliarus genėjimas laikomas svarbiausiu priežiūros darbu, nes gluosnis auga sparčiai, o metiniai prieaugiai gali siekti apie 30–60 centimetrų. Ankstyvą pavasarį, dar prieš lapų skleidimąsi, ūglius galima trumpinti net per pusę ar iki dviejų trečdalių, kad laja išliktų kompaktiška.
Vasarą dažnai daromas papildomas korekcinis kirpimas, jei norima išlaikyti taisyklingą rutulio formą. Būtent ant jaunų ūglių susiformuoja ryškiausi baltai rožiniai lapai, todėl genėjimas tiesiogiai susijęs su augalo dekoratyvumu.
Senesni egzemplioriai paprastai žiemoja patikimiau, tačiau jaunus augalus verta apsaugoti mulčiuojant ir, esant stipresniems šalčiams, pridengiant. Tinkamai parinkta vieta, pastovi drėgmė ir laiku atliktas genėjimas dažniausiai lemia, ar šis spalvotas kamuolys taps sodo pažiba, ar nuviliančiu krūmu.
Leave a Reply