Graži, bet agresyvi: ši dekoratyvinė tawlina gali užgožti daržą – kaip ją suvaldyti

Kas yra tawlina jarzębolistna?

Tawlina jarzębolistna, dar vadinama sorbarija (Sorbaria sorbifolia), yra greitai augantis dekoratyvinis krūmas iš erškėtinių šeimos. Natūraliai jis paplitęs šiaurės rytų Azijoje, o Europoje plačiai auginamas dėl nereiklumo ir ryškios lapijos.

Suaugęs krūmas dažniausiai užauga iki maždaug 2 metrų aukščio ir panašaus pločio, per trumpą laiką sudarydamas tankius sąžalynus. Būtent šis privalumas dažnam sodininkui virsta problema, nes augalas linkęs sparčiai plėstis į šalis.

Kodėl jis gali tapti problema?

Pagrindinė rizika yra galingos šaknų atžalos, kurios leidžia krūmui „keliauti“ per gėlyną ir užimti vis daugiau ploto. Jei tawlina pasodinta šalia lėčiau augančių daugiamečių gėlių ar dekoratyvinių krūmų, ilgainiui ji gali juos nustelbti ir išstumti.

Visgi agresyvus augimas kai kuriais atvejais yra naudingas: sorbarija tinka šlaitams sutvirtinti, probleminėms vietoms apželdinti, taip pat ten, kur norisi greitai sukurti žalios masės foną. Miestuose ji vertinama ir dėl atsparumo bei gebėjimo pakęsti prastesnes sąlygas.

Kur geriausia sodinti ir kaip prižiūrėti?

Tawlina gerai auga saulėje ir pusiau pavėsyje, tačiau susitvarko ir pavėsyje, jei dirva nėra užmirkusi. Svarbiausia, kad žemė būtų pralaidi, o pasodinus augalas paprastai greitai prigyja ir nereikalauja sudėtingos priežiūros.

Laistymas dažniausiai reikalingas tik ilgesnių sausrų metu, o gausesniam žydėjimui pavasarį naudinga patręšti kompostu. Vasarą krūmą puošia šviesios, purios žiedynų šluotelės, kurios vilioja apdulkintojus.

Norint išlaikyti krūmą tvarkingą, svarbiausias darbas yra ankstyvo pavasario genėjimas, dažniausiai kovo ar balandžio mėnesiais. Jis padeda sutankinti lają, atjaunina augalą ir leidžia geriau kontroliuoti jo dydį.

Kaip sustabdyti plitimą?

Patikimiausias būdas – įrengti tvirtą šaknų barjerą, kuris sulaiko atžalas ir neleidžia krūmui plisti į kaimynines lysves. Praktikoje taip pat pasiteisina sodinimas į didelius, į žemę įkastus konteinerius, kurie fiziškai apriboja šaknų zoną.

Šaknų atžalų šalinimas gali padėti, tačiau dažnai jis būna laikinas, nes atžalos vėl atsinaujina. Jei norisi panašaus efekto, bet mažiau rizikos, verta ieškoti mažiau ekspansyvių veislių, pavyzdžiui, „Sem“.