Vasarą verdamos šviežios pupos dažnai praranda ryškiai žalią spalvą ir tampa pilkšvos. Taip nutinka dėl karščio ir rūgštesnės vandens terpės, kuri ardo chlorofilą, todėl net ir gerai išvirus patiekalas lėkštėje atrodo prasčiau.
Virtuvėje paplitęs triukas paprastas: į verdantį vandenį įberti nedidelį kiekį valgomosios sodos. Soda padidina vandens šarmingumą, o tokioje terpėje chlorofilas paprastai išlieka stabilesnis, todėl pupos po virimo gali išlaikyti intensyvesnę žalią spalvą.
Kitas pastebimas efektas susijęs su tekstūra: šarminėje terpėje pupų odelė ir skaidulos minkštėja greičiau. Dėl to pupos gali išvirti tolygiau, būti švelnesnės, o odelė mažiau kieta, ypač jei pupos jau ne pačios jauniausios.
Kaip virti, kad triukas suveiktų
Dažniausiai pakanka maždaug 1 arbatinio šaukštelio sodos 1 litrui vandens, tačiau svarbu nepadauginti. Per didelis sodos kiekis gali sugadinti skonį ir suteikti muilingą poskonį, o pati tekstūra gali tapti per minkšta.
Pupas prieš verdant verta perplauti ir išrinkti pažeistas. Virti geriausia be dangčio: jaunos pupos dažniausiai suminkštėja per 3–5 minutes, o didesnėms ir senesnėms gali prireikti apie 10–12 minučių, todėl patikimiausia paragauti.
Spalvą „užfiksuoja“ šaltas vanduo
Išvirus pupas rekomenduojama kuo greičiau nukošti ir perlieti labai šaltu vandeniu. Staigus atvėsinimas sustabdo tolesnį virimą ir padeda išlaikyti ryškesnę spalvą, todėl pupos atrodo šviežesnės.
Taip paruoštos pupos tinka valgyti vienos su sviestu ir krapais, taip pat dėti į salotas ar naudoti kaip garnyrą. Jei svarbiausia ne spalva, o skonis, sodos galima ir visai nenaudoti, o vietoj to virti trumpiau ir nepervirti.
Leave a Reply