Antarktidos ledas, kurio mėginiai paimti tyrimams, pasirodė esąs ypač vertingas šaltinis mokslininkams, tiriantiems Žemės klimato istoriją. Analizuodami jame užfiksuotus pokyčius, tyrėjai atkūrė aplinkos kaitos įrašą, siekiantį net 3 milijonus metų. Tai vienas ilgiausių ir detaliausių klimato rekonstrukcijų laikotarpių, iki šiol gautų iš ledo.
Ką Antarktidos mėginiai pasako apie senąjį Žemės klimatą?
Mėginiai buvo surinkti Allan Hills regione, rytinės Antarktidos ledyninio skydo pakraštyje. Ši vietovė išskirtinė tuo, kad itin seni ledo sluoksniai, kurie paprastai slypi giliai po paviršiumi, dėl ledyno judėjimo buvo išstumti aukščiau. Tai sudarė galimybę juos tirti tiesiogiai.
Lede įstrigusiuose oro burbuliukuose išliko informacija apie prieš milijonus metų buvusią atmosferos sudėtį, taip pat apie vandenynų temperatūras ir bendrą globalų klimatą. Remdamiesi šiais duomenimis, mokslininkai atkūrė paskutinių 3 milijonų metų klimato kaitos eigą.
Rezultatai rodo, kad per šį laikotarpį Žemė palaipsniui vėso, tačiau, tyrėjų teigimu, tam nebuvo būdingas ryškus šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažėjimas. Anglies dioksido koncentracija didžiąją periodo dalį laikėsi žemiau 300 ppm, o metano kiekis išliko palyginti stabilus.
Šie duomenys meta iššūkį iki šiol vyravusiam įsitikinimui, jog anglies dioksido koncentracijos pokyčiai buvo pagrindinis ilgalaikio klimato vėsimo variklis. Mokslininkai pabrėžia, kad reikšmingą vaidmenį galėjo atlikti ir kiti mechanizmai: vandenynų cirkuliacijos pokyčiai, ledo dangos kaita bei Žemės gebėjimo atspindėti Saulės spinduliuotę svyravimai.
Istorijos pamokos – perspėjimas ateičiai
Ypač svarbūs pasirodė tauriųjų dujų, esančių oro burbuliukuose, tyrimai. Jie leido atkurti globalią vandenynų temperatūrą. Nustatyta, kad per pastaruosius 3 milijonus metų vidutinė vandenynų temperatūra sumažėjo maždaug 2–2,5 laipsnio Celsijaus.
Svarbu tai, kad vėsimas vyko netolygiai: gilieji vandenynų sluoksniai vėso kitaip nei paviršius. Tai rodo, kad keitėsi šilumos pernašos vandenynuose mechanizmai.
Tyrimai taip pat padėjo tiksliau nustatyti laikotarpį, kai Šiaurės pusrutulyje prasidėjo didieji apledėjimai. Maždaug prieš 2,6–2,7 milijono metų ėmė formuotis plačios ledo dangos, kurios inicijavo ledynmečių ciklus.
Gauti rezultatai ryškiai kontrastuoja su dabartine situacija. Šiandien anglies dioksido koncentracija viršija 420 ppm – tai gerokai daugiau nei analizuotame laikotarpyje, o metano lygis yra kelis kartus didesnis nei praeityje.
Surinkti duomenys gali būti itin reikšmingi prognozuojant klimato ateitį. Jei praeityje temperatūros pokyčiai nebuvo tiesiogiai ir vien tik susieti su šiltnamio efektą sukeliančių dujų lygiu, tai reiškia, kad Žemės klimato sistema yra sudėtingesnė, nei iki šiol manyta.
Šaltiniai: „Nature“, „Eureka Alert“
Leave a Reply