Aviečių sezonui įsibėgėjant, ant stiebų ir lapų dažnai pasirodo skruzdėlės. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jos taikosi į saldžias uogas, tačiau dažniausiai tai nėra tikroji priežastis. Skruzdėlės avietyne paprastai reiškia vieną dalyką – netoliese įsitaisė amarai.
Amarai minta jaunų ūglių ir lapų sultimis, todėl augalas silpsta, lapai gali pradėti raitotis, o nauji ūgliai deformuotis. Maitindamiesi amarai išskiria lipčią, saldžią medžiagą – lipčių, kuri skruzdėlėms yra vertingas maisto šaltinis. Dėl to skruzdėlės amarus saugo ir net perneša į naujas vietas, kad „ūkyje“ nepritrūktų lipčiaus.
Lipčius turi ir kitą nemalonų poveikį: jis padengia lapus lipnia plėvele, prie kurios kimba dulkės ir nešvarumai. Ant tokio sluoksnio neretai įsikuria suodligės grybai, sudarantys tamsų apnašą ir trukdantys lapams gauti pakankamai šviesos. Todėl vien skruzdėlių vaikymasis problemos neišsprendžia – svarbiausia suvaldyti amarus.
Jei avietes valgote tiesiai nuo krūmo, stiprių cheminių priemonių verta vengti, o pirmiausia rinktis švelnesnius sprendimus. Dažnai taikomas būdas – muilo tirpalas: į 1 litrą vandens įmaišomas šaukštas skysto ūkiško muilo, o kvapui ir atbaidymui galima įdėti sutrintas 2 česnako skilteles. Purkšti reikėtų ypač kruopščiai – lapų apatinę pusę ir ūglių viršūnes, kur amarai laikosi dažniausiai.
Kad skruzdėlės mažiau liptų į krūmą, galima sumažinti jų takus aplink augalą ir atgrasyti kvapais. Prie aviečių pagrindo kartais barstomi kavos tirščiai ar cinamonas – skruzdėlėms šie aromatai nemalonūs, todėl jos dažniau keičia maršrutą. Tačiau ilgalaikiam rezultatui svarbiausia stebėti naujus amarų židinius ir veiksmus kartoti, ypač šiltu ir sausu oru, kai amarai dauginasi sparčiausiai.
Leave a Reply