Bulvių lupenos dažniausiai keliauja į šiukšliadėžę arba kompostą, tačiau dalį jų galima panaudoti kaip paprastą naminį skystą papildą serbentų krūmams. Tokia praktika populiarėja tarp sodininkų, kurie siekia mažinti maisto atliekas ir ieško švelnesnių alternatyvų pramoninėms trąšoms.
Serbentai paprastai dera gausiai, bet intensyvaus augimo ir uogų mezgimo metu jiems reikia pakankamai maisto medžiagų. Bulvėse ir jų luobelėse natūraliai yra kalio bei kitų mineralų, kurie, patekę į dirvą, gali prisidėti prie krūmo bendros būklės ir derliaus kokybės.
Kaip pasigaminti lupenų nuovirą
Paruošimas nesudėtingas: apie 500 gramų šviežių bulvių lupenų užpilkite 4 litrais karšto vandens. Viską išmaišykite ir palikite, kol skystis visiškai atvės.
Atvėsus nuovirą perkoškite per sietelį, o likusias lupenas geriausia perkelti į kompostą. Taip organinės atliekos ir toliau bus panaudojamos, o kompostas ilgainiui praturtės organine medžiaga.
Kada ir kaip naudoti serbentams
Gautu skysčiu serbentus rekomenduojama laistyti maždaug kartą per mėnesį, pilant ant dirvos aplink krūmą, o ne ant lapų. Patogiausia tai daryti, kai žemė yra lengvai drėgna, tuomet maisto medžiagos pasiskirsto tolygiau.
Svarbu nepersistengti: toks nuoviras nėra visavertė trąšų programa ir neturėtų pakeisti dirvos gerinimo kompostu ar subalansuoto tręšimo pagal dirvožemio poreikius. Jei dirva labai skurdi, vien naminių priemonių gali neužtekti, o geriausią vaizdą suteikia dirvožemio tyrimas.
Ko tikėtis ir kokių klaidų vengti
Naminiai užpilai dažniausiai veikia kaip švelnus papildymas, todėl rezultatų verta tikėtis tik taikant nuoseklią priežiūrą. Derliui įtakos turi ir kiti veiksniai: laistymo režimas sausromis, genėjimas, mulčiavimas, pakankama šviesa bei kenkėjų ir ligų kontrolė.
Jei lupenos buvo apdorotos druska ar prieskoniais, jų naudoti nereikėtų, nes druska gali pabloginti dirvos savybes. Taip pat nepatartina nuoviro laikyti ilgai: saugiausia jį sunaudoti per trumpą laiką, kad nesusidarytų nemalonus kvapas ir nepageidaujama mikrobiologinė tarša.
Leave a Reply