Karščio bangos ir vis dažnesnės sausros keičia sodininkų įpročius: vis daugiau žmonių ieško augalų, kurie išliktų dekoratyvūs net tada, kai laistymui laiko ar vandens mažiau. Vienas tokių pasirinkimų – stokrotkinis pripuoludnikas, sukulentinis augalas, vasarą gausiai žydintis ryškiais, į ramunes panašiais žiedais.
Šis augalas kilęs iš Pietų Afrikos, todėl saulė jam – natūrali aplinka. Pripuoludnikas kaupia drėgmę mėsingose lapuose, o tai padeda ištverti kelių dienų ar net ilgesnius sausesnius periodus. Lietuvoje jis dažniausiai auginamas kaip vienmetis, ypač balkonuose ir terasose.
Pripuoludnikas formuoja kompaktišką, tankų kerelį, o jo svyrantys ūgliai gali užaugti iki maždaug 40 centimetrų. Dažniausiai augalas būna 10–15 centimetrų aukščio, todėl tinka ir alpinariumams, ir gėlynų pakraščiams. Žydėjimas paprastai tęsiasi nuo birželio iki pirmųjų šalnų.
Įdomi šio augalo savybė – žiedai jautriai reaguoja į šviesą. Saulėtą ir šiltą dieną jie atsiveria, o vakare ar apniukus dažniausiai užsiveria, taip apsaugodami žiedadulkes nuo drėgmės. Dėl to gėlynas atrodo gyvas ir kintantis, priklausomai nuo oro.
Kur sodinti, kad žydėtų ilgai?
Geriausiai pripuoludnikas jaučiasi visiškai saulėtoje vietoje, kur bent didžiąją dienos dalį būna tiesioginė šviesa. Dirva turėtų būti lengva ir laidi vandeniui, nes užmirkimas šiam sukulentui pavojingesnis nei trumpalaikė sausra. Jei sodinate vazone, būtinas drenažas ir skylės vandens pertekliui nutekėti.
Augalą galima auginti iš daigų, kuriuos patogu pasiruošti pavasarį, arba sėti tiesiai į dirvą vėlyvą pavasarį, kai nebegręsia šalnos. Sodinant verta palikti apie 20–25 centimetrus tarpelius, kad kereliai turėtų vietos plėstis ir gerai vėdintųsi. Tai taip pat mažina puvinių riziką.
Laistymas ir tręšimas: mažiau yra daugiau
Laistant svarbiausia nepersistengti. Prieš pilant vandenį verta patikrinti, ar substratas pradžiūvęs kelių centimetrų gylyje, nes nuolat drėgna dirva skatina šaknų puvimą. Karštomis dienomis geriau laistyti rečiau, bet gausiau, o vazonuose – stebėti, kad vanduo neužsilaikytų lėkštelėje.
Trąšų šiam augalui paprastai reikia nedaug: gausiam žydėjimui dažnai pakanka sodinant įmaišyto komposto. Jei norisi sustiprinti žydėjimą, sezono metu galima tręšti žydintiems augalams skirtomis trąšomis kas 3–4 savaites, tačiau saikingai. Per daug derlinga dirva dažniau skatina lapiją, o ne žiedus.
Kodėl jis tinka sausroms?
Dalis sukulentų, tarp jų ir daugelis ledožolinių šeimos augalų, prisitaikę taupyti vandenį ypatingu fotosintezės režimu. Paprastai tariant, jie stengiasi sumažinti drėgmės garavimą karščiausiu paros metu, todėl sausros laikotarpiais išsilaiko geriau nei įprasti vasariniai žiedai. Dėl šios priežasties pripuoludnikas dažnai rekomenduojamas saulėtiems, greitai išdžiūstantiems plotams.
Praktiškai tai reiškia paprastą naudą sodininkui: jei prognozuojamos kelios itin karštos dienos, šis augalas paprastai atrodys tvarkingai ir be kasdienio laistymo. Be to, jis dera su kitais saulę mėgstančiais balkonų ir gėlynų augalais, todėl gali tapti patikimu fonu ryškioms vasaros kompozicijoms.
Leave a Reply