Żbikė ar naminė katė? Šie požymiai išduos plėšrūną Lietuvos miške vos iš pirmo žvilgsnio

Nors žbikai ir naminės katės turi nemažai panašumų, juos skiria keli esminiai bruožai. Į ką verta atkreipti dėmesį, kad miške ar jo pakraščiuose sutiktą gyvūną atpažintume teisingai?

Pirmieji skirtumai matomi iš išvaizdos. Žbikai paprastai yra masyvesni ir raumeningesni už mums įprastas namines kates. Jų kūno sudėjime ryškesnės letenos, kurios išduoda gerai prisitaikiusį medžiotoją, gebantį judėti miško aplinkoje. Žbiko kūno ilgis gali svyruoti maždaug nuo 45 iki 80 cm, o svoris – nuo 3 iki 8 kg, todėl jis dažnai atrodo gerokai stambesnis už daugumą naminių kačių.

Skiriasi ir kailis bei spalvos. Žbiko kailis būna tankesnis, šiurkštesnis. Jo spalva dažniausiai varijuoja nuo pilkai rusvos iki auksinės, o ant kūno aiškiai matomos tamsios juostos ir dėmės, padedančios maskuotis miške. Naminės katės kailio spalvos yra kur kas įvairesnės, neretai ryškesnės ir labiau krentančios į akis natūralioje aplinkoje.

Svarbi detalė – uodega. Europinio žbiko uodega yra neįprastai stora ir gana ilga, o jos gale dažnai matomi tamsūs ar net juodi žiedai. Naminės katės uodegos gali būti įvairaus ilgio ir storio, tačiau dažniausiai jos būna plonesnės, o raštai ir spalvos – itin įvairūs.

Atpažinti šiuos gyvūnus ne visada paprasta, nes abiejų rūšių elgsena kai kuriais aspektais panaši: jie gali būti teritoriški, judėti tyliai ir vikriai, o bendrauti – kūno kalbos signalais. Vis dėlto yra keletas įpročių, kurie aiškiai atskiria miško plėšrūną nuo prie žmogaus prisitaikiusio gyvūno.

Žbikai yra tipiški miško plėšrūnai. Jie dažniau laikosi atokiau, vengia žmonių ir renkasi laukines, tankias miško vietas. Taip pat jie palieka būdingus pėdsakus, kuriuose gali matytis nagų žymės. Dažniausiai žbikai būna baikštūs ir stengiasi nesilaikyti šalia gyvenviečių.

Naminės katės, priešingai, yra prijaukinti gyvūnai, todėl jų elgsena paprastai iš karto išduoda ryšį su žmogumi. Net jei tokios katės gyvena sulaukėjusios, jos dažniau renkasi teritorijas netoli žmonių: kaimus, miestus ar sodybas. Jos paprastai ne taip vengia žmogaus, o kartais net pasinaudoja jo pagalba – užuot medžiojusios, minta paliktu maistu.

Šaltiniai: hub.pl, ekologia.pl