Pomidorų ligos gali išplisti labai greitai, ypač kai vyrauja drėgmė, vėsios naktys ir prasta oro cirkuliacija šiltnamyje ar darže. Todėl svarbiausia tampa prevencija: tinkamas laistymas, augalų priežiūra ir natūralios priemonės, kurios padeda augalui „sutvirtėti“ dar iki pirmųjų simptomų.
Dažniausiai pomidorus puola grybiniai patogenai, o jų požymiai iš pradžių būna lengvai supainiojami su mitybos trūkumais. Ant lapų gali atsirasti tamsios, vandeningos ar apskritos dėmės, lapai gelsta, džiūsta, o ant vaisių formuojasi rudos, kietėjančios pažaidos.
Viena pavojingiausių yra bulvių maras, galintis per kelias dienas pažeisti ir lapus, ir vaisius, ypač lietingais laikotarpiais. Taip pat dažna pilkoji puvinė, kai ant augalo audinių atsiranda pilkšvas apnašas, o pažeistos vietos greitai minkštėja ir pūva.
Be to, pomidorams pasitaiko alternariozė, bakterinės kilmės pažaidos, antraknozė ar virusinės ligos, pavyzdžiui, mozaikos virusas. Iš fiziologinių sutrikimų dažnai minimas viršūninis vaisių puvinys, kuris paprastai siejamas su netolygiu laistymu ir kalcio įsisavinimo problemomis.
Asiūklio raugas: kodėl veikia
Natūraliai augalų atsparumą dažnai padeda stiprinti asiūklis, nes jame gausu silicio junginių. Silicis kaupiasi augalo audiniuose, gali sutvirtinti ląstelių sieneles ir sumažinti mechaninių pažeidimų bei kai kurių patogenų plitimo tikimybę.
Praktikoje sodininkai asiūklio raugą naudoja dviem būdais: laistymui ir profilaktiniam purškimui. Svarbu nepamiršti, kad tai nėra „stebuklingas vaistas“ jau įsisenėjusiai infekcijai, tačiau kaip prevencinė priemonė jis dažnai įtraukiamas į ekologiškesnę priežiūros rutiną.
Kaip pasigaminti ir naudoti
Atsiūklio raugui dažniausiai imama apie 1 kilogramas šviežio asiūklio ir užpilama 10 litrų vandens. Mišinys laikomas pavėsyje apie 2 savaites, retkarčiais pamaišant, o fermentacijai pasibaigus nukošiamas.
Laistymui tirpalas paprastai skiedžiamas santykiu 1:4 ir naudojamas kas 2–3 savaites per visą sezoną. Purškimui rekomenduojamas didesnis skiedimas, pavyzdžiui, 1:5, o drėgnais, ligoms palankiais laikotarpiais procedūra kartojama dažniau, stebint, kad lapai nebūtų per daug šlapi vakare.
Kad rizika susirgti būtų mažesnė, verta derinti kelias priemones: laistyti tik prie šaknų, nepertręšti azotu, reguliariai šalinti ligotus lapus ir užtikrinti gerą vėdinimą. Kuo stabilesnės auginimo sąlygos, tuo mažiau streso patiria pomidorai ir tuo lengviau jiems „atsilaikyti“ prieš ligas.
Leave a Reply