Gyvokosto srutos pastaraisiais metais vėl grįžta į sodininkų daržines kaip paprastas, bet veiksmingas natūralus trąšų koncentratas. Jos vertinamos dėl didesnio kalio kiekio, kuris ypač svarbus žydėjimui, vaisių mezgimui, jų skoniui ir spalvai. Tinkamai praskiedus, tai gali būti saugi alternatyva daliai mineralinių trąšų, ypač vasaros viduryje.
Gyvokostas išsiskiria tuo, kad jo lapuose ir stiebuose dažniau dominuoja kalis, o azoto santykinai mažiau nei, pavyzdžiui, dilgėlėse. Dėl to srutos paprastai labiau tinka ne lapų masei auginti, o tuomet, kai augalui reikia energijos žiedams ir derliui. Fermentacijos metu maisto medžiagos pereina į skystį ir tampa lengviau pasisavinamos šaknims.
Kas tai per trąša?
Kalio augalai labiausiai prašo tada, kai formuoja žiedus ir vaisius, o dirvoje šio elemento trūkumas dažnai pasimato greitai. Vaisinės daržovės gali prasčiau megzti, vaisiai būna smulkesni, blankesnės spalvos, o augalų atsparumas karščiui ir sausroms gali mažėti. Dėl šios priežasties gyvokosto srutos dažniausiai rekomenduojamos antroje sezono pusėje.
Praktikoje gyvokosto srutos dažnai lyginamos su dilgėlių raugu. Dilgėlių užpilas įprastai labiau tinka pavasariui ir ankstyvam augimui, kai norisi sustiprinti lapiją ir ūglius. Gyvokostas, priešingai, dažniau pasirenkamas tada, kai prasideda intensyvus žydėjimas ir derėjimas.
Kaip pasigaminti namuose
Žaliavai tinka gyvokosto lapai ir jauni stiebai, o rinkti patogiausia su pirštinėmis, nes augalas gali dirginti odą. Augalo neišraukite su šaknimis ir nepalikite jo visiškai pliko, kad jis greitai atželtų ir galėtumėte pjauti pakartotinai. Jei turite galimybę, rinkitės švarią vietą, toliau nuo intensyvaus eismo ir purškiamų laukų.
Smulkintais lapais pripildykite maždaug du trečdalius talpos ir užpilkite vandeniu, kad viskas būtų apsemta. Dažnai naudojama proporcija yra 1 kilogramas šviežių lapų 10 litrų vandens, geriausiai tinka lietaus vanduo arba nusistovėjęs vandentiekio vanduo. Indą uždenkite taip, kad patektų oro, ir laikykite šiltoje, nuo saulės apsaugotoje vietoje.
Fermentacija paprastai trunka apie 2–3 savaites, o mišinį verta pamaišyti kas kelias dienas. Srutos laikomos paruoštomis, kai nustoja aktyviai putoti, o augalinė masė suyra į tamsią košę. Kvapas būna aitrus, todėl talpą geriau laikyti toliau nuo terasos ar langų, o gautą skystį perkošti.
Kam tinka ir kaip dozuoti
Gyvokosto srutos labiausiai pasiteisina vaisius auginančioms daržovėms: pomidorams, agurkams, paprikoms, cukinijoms, moliūgams ir baklažanams. Taip pat jos dažnai naudojamos uogakrūmiams, pavyzdžiui, avietėms, ir dekoratyviniams gausiai žydintiems augalams, tokiems kaip rožės ar hortenzijos. Poveikis dažniausiai siejamas su geresniu žydėjimu ir intensyvesniu derėjimu.
Laistant įprasta praskiesti santykiu 1:10, tai yra viena dalis koncentrato ir dešimt dalių vandens. Stipresnėms, daugiau maisto medžiagų reikalaujančioms kultūroms kartais pasirenkamas praskiedimas 1:5, tačiau tai verta daryti atsargiai ir stebėti augalo reakciją. Tręšti dažniausiai pakanka kas 7–14 dienų, pilant tik prie šaknų, ne ant lapų.
Ne visoms kultūroms toks kalio akcentas naudingas. Lapinėms daržovėms, tokioms kaip salotos ar špinatai, taip pat šakniavaisiams, pavyzdžiui, morkoms ar burokėliams, dažnai pasirenkamos kitos tręšimo schemos. Jei dirva jau gausiai tręšta, o augalai rodo pertręšimo požymius, geriau daryti pertraukas ir nepridėti papildomų trąšų.
Perkoštą koncentratą patogiausia supilti į sandariai uždaromus kanistrus ar butelius ir laikyti vėsioje, tamsioje vietoje. Tinkamai laikomos srutos paprastai išlieka tinkamos kelis mėnesius, o nedidelis nuosėdų sluoksnis dažniausiai nėra problema. Tačiau jei atsiranda aiškiai matomas pelėsis, ypač baltas, melsvas ar rausvas, tokį skystį saugiau išpilti.
Leave a Reply