Daržuose ir sodybų sklypuose dažnai plintantis paprastasis garšva laikomas įkyriu, sunkiai išnaikinamu augalu. Tačiau sodininkai vis dažniau jį pritaiko praktiškai: iš garšvos galima pasigaminti skystą natūralią trąšą, kuri ypač tinka žydintiems ir vaisius mezgantiems augalams.
Garšva sparčiai plečiasi šakniastiebiais ir lengvai atželia net iš nedidelio likusio fragmento, todėl jos naikinimas vien nupjaunant antžeminę dalį dažnai neduoda rezultatų. Ji mėgsta derlingą, humusingą, drėgnesnę ir pusiau pavėsingą dirvą, todėl greitai konkuruoja su kultūriniais augalais dėl vandens ir maisto medžiagų.
Kas yra garšvos raugas?
Garšvos raugas yra fermentuota augalinė ištrauka, naudojama kaip skystos trąšos. Praktikoje ji vertinama dėl maisto medžiagų, kurios augalams pasisavinamos greičiau nei iš lėtai yrantį kompostą primenančių masių, todėl tokios trąšos dažnai pasirenkamos intensyvaus augimo ir derėjimo metu.
Garšva ypač naudinga tada, kai ji žydi, nes tuo metu augale sukaupiama daugiau kalio. Kalis svarbus žiedų formavimuisi, vaisių mezgimui, jų skoniui ir augalo atsparumui stresui, todėl natūralios kalio turinčios trąšos dažniausiai siejamos su pomidorais, agurkais ir kitomis derančiomis kultūromis.
Kaip pasigaminti namuose
Raugui tinka nupjauti garšvos stiebai su lapais ir žiedynais. Žaliava dedama į plastikinį kibirą ar statinę, užpilama vandeniu ir indas laikomas pavėsyje, kad masė neperkaistų ir fermentacija vyktų tolygiai.
Dažnai taikoma proporcija yra apie 1 kilogramas žalios masės 10 litrų vandens. Indą patariama ne sandariai uždaryti, o uždengti audiniu ar tinkleliu, kad patektų oras, ir kartą per dieną pamaišyti, kol paviršiuje nustoja kilti burbuliukai.
Fermentacija paprastai trunka apie 10–14 dienų, priklausomai nuo oro temperatūros. Paruoštas skystis perkošiamas, o likusių augalų masės geriau nenaudoti komposte, jei garšva buvo su šakniastiebiais ar subrandinusi sėklas, nes taip piktžolė gali būti išnešiota po sklypą.
Kaip naudoti ir kam tinka
Raugas naudojamas tik praskiedus, dažna praktika yra santykis 1:10. Tokiu tirpalu augalai laistomi prie šaknų kas 2–3 savaites, ypač intensyvaus augimo, žydėjimo ir derėjimo metu.
Dažniausiai šios natūralios trąšos rekomenduojamos pomidorams, paprikoms, baklažanams, agurkams, cukinijoms, moliūgams, taip pat vaiskrūmiams ir vaismedžiams. Sode jas naudoja ir dekoratyviniams augalams, pavyzdžiui, rožėms, hortenzijoms ar pelargonijoms, kai norima skatinti žydėjimą.
Naudojant raugą svarbu saikas: per dažnas tręšimas gali išbalansuoti mitybą, ypač jei dirva jau yra derlinga arba papildomai naudojamos mineralinės trąšos. Laistant geriau rinktis rytą arba vakarą ir nepilti ant lapų per kaitrą, kad sumažėtų nudegimų rizika.
Natūralios fermentuotos trąšos pastaraisiais metais populiarėja ir dėl siekio mažinti išlaidas bei mineralinių trąšų naudojimą, ypač daržuose, kuriuose prioritetas teikiamas dirvos gyvybingumui ir organinių medžiagų apytakai. Vis dėlto jos nepakeičia dirvožemio priežiūros pagrindų: mulčiavimo, komposto, tinkamo laistymo ir sėjomainos.
Leave a Reply