Vis dažnesnės karščio bangos ir ilgesni sausrų laikotarpiai keičia sodų priežiūros taisykles: idealiai žalia veja pilnoje saulėje tampa ne tik brangi, bet ir sunkiai išlaikoma. Sodininkai vis dažniau renkasi žemę dengiančius augalus, kurie geriau pakelia karštį, rečiau prašo vandens ir gali atrodyti dekoratyviai visą sezoną.
Sausoms, saulėtoms vietoms labiausiai tinka rūšys, turinčios smulkius, plaukuotus, adatinius arba mėsingus lapus. Tokia sandara mažina vandens išgaravimą, o gilesnė šaknų sistema leidžia pasiekti drėgmę gilesniuose dirvos sluoksniuose, kai viršus greitai perdžiūsta.
Ką sodinti vietoj vejos?
Viena patikimiausių alternatyvų yra čiobreliai, ypač smulkialapės, kilimą formuojančios veislės. Jie užauga žemi, greitai plečiasi į šonus, vasarą pražysta rožiniais ar purpuriniais žiedais ir geriausiai jaučiasi lengvoje, laidžioje, ne per daug derlingoje dirvoje.
Čiobreliai toleruoja retkarčiais pasitaikantį mindymą, todėl tinka tarp takelio plokščių ar šalia terasos. Vis dėlto intensyviai naudojamos vietos, pavyzdžiui, vaikų žaidimų zona ar šuns bėgiojimo takas, jiems paprastai būna per didelis krūvis.
Labai sausai, smėlingai ar akmenuotai dirvai dažnai renkami šilokai, nes jie kaupia vandenį lapuose. Žemi šilokai greitai sudaro tankias pagalvėles, o jų atspalviai gali svyruoti nuo žalios iki gelsvos, rausvos ar sidabrinės, todėl tokia danga atrodo gyva net per kaitrą.
Šilokai gerai tinka šlaitams, alpinariumams, tarp akmenų ar net žaliems stogams, bet prastai pakelia nuolatinį mindymą. Jei norisi jų turėti praėjimo zonoje, praktiškiau įrengti žingsnines plokštes, o augalus palikti tarpuose.
Ryškų, spalvingą žydėjimą saulėkaitoje gali suteikti delosperma, dar vadinama „ledine gėle“. Ji geriausiai auga ypač laidžiame substrate, o žiemą jautriausiai reaguoja ne į šaltį, o į užsilaikančią drėgmę, todėl svarbi gera drenažo sistema ir parinkta vieta.
Ilgaamžis sprendimas ten, kur reikia visžalės dangos, yra šliaužiantieji kadagiai. Jie atsparūs sausrai, šalčiui ir intensyviai saulei, o skirtingos veislės gali būti žalsvos, melsvos ar gelsvai žalios, todėl lengva priderinti prie sklypo dizaino.
Šliaužiantieji kadagiai nėra minkšta danga vaikščiojimui, nors atsitiktinis užlipimas dažniausiai nepakenkia. Jie ypač pasiteisina šlaituose, prie tvorų, didesniuose plotuose, kuriuos nepatogu šienauti arba kur žolė dėl sausros nuolat išretėja.
Dar viena praktinė alternatyva yra damero kaulenis, kuris greitai dengia šlaitus ir sudėtingesnes vietas. Jis pakelia saulę, miesto sąlygas ir laikinas sausras, o rudenį dažnai puošiasi ryškesniais vaisiais, todėl zona nepraranda dekoratyvumo.
Kodėl veja prastėja karštyje?
Vejos žolės dažnai turi gana seklų šaknyną, todėl karščiuose greitai pritrūksta drėgmės, o viršutinis dirvos sluoksnis įkaista ir vanduo išgaruoja dar nepasiekęs šaknų. Tuomet veja gelsta, retėja, silpsta jos atsparumas piktžolėms ir didėja poreikis laistyti.
Žemę dengiantys augalai veikia kitaip: jų lapai ir ūgliai uždengia dirvą, sumažina perkaitimą ir lėtina išdžiūvimą. Dalis rūšių, pavyzdžiui, šilokai, sukaupia vandens atsargas, o spygliuočiai, tokie kaip kadagiai, natūraliai riboja drėgmės netekimą.
Kaip pasirinkti protingai?
Prieš atsisakant vejos verta įvertinti, kaip konkreti vieta naudojama. Ten, kur nuolat vaikštoma, žaidžiama ar bėgioja augintinis, praktiškiau palikti veją arba įrengti takus, o žemę dengiančius augalus sodinti aplink kaip mažiau priežiūros reikalaujančią juostą.
Jei abejojate, verta rinktis tarpinį sprendimą ir pakeisti tik problemines zonas: saulėtas skarpas, juostas prie įkaitusių dangų, vietas prie tvoros ar ten, kur žolė kasmet išdega. Tokia strategija paprastai leidžia sumažinti vandens poreikį ir priežiūros laiką, išlaikant funkcionalią poilsio erdvę.
Vis dėlto net ir atspariausi augalai pirmaisiais metais nėra visiškai be priežiūros. Jiems reikia reguliaraus laistymo, kol įsišaknys, ravėjimo, kad jų neužgožtų piktžolės, o vėliau dažniausiai pakanka tik pakoreguoti per daug išsiplėtusius ūglius ir pašalinti pažeistas dalis.
Karštėjantis klimatas skatina sodus planuoti taip, kad augalai atitiktų realias vietos sąlygas, o ne atvirkščiai. Tinkamai parinkti žemę dengiantys augalai gali padėti išlaikyti estetiką net per kaitrą, kartu sumažinant laistymo ir šienavimo poreikį.
Leave a Reply