Kas lemia ilgą žydėjimą?
Pelargonijos išlieka vienos populiariausių balkonų gėlių, nes pakelia karštį, trumpas sausras ir dažniausiai neserga. Vis dėlto, kad jos nenustotų krauti žiedų vasaros viduryje, svarbiausia suderinti šviesą, laistymą ir maisto medžiagas.
Gausiausiai jos žydi saulėtoje vietoje, kai substratas yra purus ir laidus vandeniui. Praktikoje tai reiškia kokybišką žemę žydintiems augalams ir vazoną su drenažo skylėmis, kad šaknys nestovėtų vandenyje.
Laistymas ir genėjimas vasarą
Karštomis dienomis pelargonijas geriausia laistyti ryte arba vakare, vandens nepilant ant lapų ir žiedų. Dirva turi būti lengvai drėgna, bet prieš kitą laistymą viršutinis sluoksnis turėtų pradžiūti, nes užmirkimas skatina šaknų puvinius.
Ne mažiau svarbu reguliariai pašalinti nužydėjusius žiedynus kartu su žiedkočiu ir iškarpyti pageltusius ar pažeistus lapus. Taip augalas energiją skiria naujiems pumpurams, o ne sėklų formavimui.
Natūralios trąšos: kas tinka, o kas gali pakenkti
Intensyvaus žydėjimo metu pelargonijoms labiausiai reikia fosforo ir kalio, o per didelis azoto kiekis dažnai „užaugina“ lapus žiedų sąskaita. Dėl to vasarą verta rinktis trąšas žydintiems augalams arba saikingai naudoti namines priemones.
Viena dažniausiai minima išeitis – medžio pelenai: į maždaug 5 litrų laistytuvą įdedamas vienas šaukštas pelenų, išmaišoma ir paliekama pastovėti. Šiuo tirpalu laistoma aplink augalą ne dažniau kaip kas 3 savaites, nes pelenai šarmina dirvą.
Dar viena priemonė – mielių tirpalas: apie 10 gramų šviežių mielių ištirpinama 1 litre drungno vandens, paliekama valandai ir tuomet naudojama laistymui. Taip pat kartais naudojamas atvėsęs, nesūdytas vanduo po bulvių virimo arba praskiestas apelsinų žievelių užpilas.
Svarbiausia taisyklė – saikas ir stebėjimas: jei lapai pradeda gelsti, o žiedai smulkėja, verta peržiūrėti laistymo režimą ir tręšimo dažnį. Ilgą žydėjimą dažniausiai užtikrina ne viena stebuklinga priemonė, o nuosekli priežiūra visą sezoną.
Leave a Reply