Kas dažniausiai puola pomidorus vasaros viduryje
Liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje pomidorams daugiausia žalos pridaro staigūs temperatūrų svyravimai, gausios rasos ir lietūs, dėl kurių lapai ilgai išlieka drėgni. Tokiomis sąlygomis greičiau plinta grybinės ligos, o dažniausia ir pavojingiausia iš jų yra bulvių maras, galintis per kelias dienas pažeisti lapus, stiebus ir vaisius.
Prie rizikos prisideda ir per tankiai augantys krūmai, prastesnė oro cirkuliacija, laistymas ant lapų bei azoto perteklius, skatinantis vešlią, bet silpnesnę lapiją. Todėl šiuo laikotarpiu svarbiausia yra prevencija: mažinti drėgmę ant lapų ir stiprinti augalo atsparumą.
4 naminiai purškalai, kuriuos renkasi sodininkai
Vienas populiariausių pasirinkimų yra mielių tirpalas, kuris dažniau minimas kaip priemonė augalui pastiprinti, o ne tiesiogiai „išgydyti“ ligą. Praktikoje jis naudojamas kaip lapinė trąša ir kaip būdas sukurti nepalankesnę terpę patogenams, ypač kai purškiama reguliariai dar iki aiškių infekcijos požymių.
Dažnai naudojamas receptas yra 100 gramų šviežių kepimo mielių, 1 litras drungno vandens ir 1–2 šaukštai skysto kalio muilo, o po ištirpinimo įpilama dar 9 litrai vandens. Mišinį paprastai palieka pastovėti apie 2 valandas ir tada purškia lapus, stengiantis sudrėkinti ir apatinę jų pusę.
Česnako nuoviras vertinamas dėl dezinfekuojančių savybių ir aitraus kvapo, kuris gali sumažinti kai kurių kenkėjų aktyvumą. Jis ypač praverčia po stiprių liūčių, kai ant lapų atsiranda mikroįtrūkimų, o ant vaisių po permirkimo gali pasirodyti skilimai, į kuriuos lengviau patenka infekcijos.
Dažnai siūloma sutrinti apie 200 gramų česnako skiltelių, užpilti 10 litrų vandens, palaikyti parą ir nukošti. Tokį tirpalą paprastai naudoja neskiedžiant, tačiau purškiant verta išbandyti mažame plote, kad įsitikintumėte, jog lapai jautriai nereaguoja.
Asiūklio nuoviras sodininkų siejamas su silicio junginiais, kurie gali prisidėti prie tvirtesnių audinių ir geresnio lapų atsparumo nepalankioms sąlygoms. Dėl to jis dažnai naudojamas kaip profilaktinė priemonė ne tik pomidorams, bet ir paprikoms ar kitiems daržo augalams.
Praktinis būdas yra 100 gramų šviežio asiūklio užplikyti 1 litru verdančio vandens ir atvėsus tirpalą skiesti santykiu 1:5. Purškimą dažnai kartoja maždaug kas 3 savaites, ypač jei orai drėgni ir vėsūs.
Dar vienas plačiai aptariamas variantas yra lieso pieno ir jodo tirpalas, kuris naudojamas kaip paviršiaus dezinfekcijai skirta priemonė ir kaip būdas pagerinti purškalo sukibimą su lapu. Vis dėlto svarbu nepersistengti su jodu, nes per didelė koncentracija gali pažeisti lapus.
Dažniausiai rekomenduojama į 1 litrą lieso pieno įpilti 10 litrų vandens ir įlašinti 15 lašų jodo, gerai išmaišyti ir naudoti iš karto. Prieš purškiant verta nuskinti prinokusius vaisius, o tuos, kurie liks ant krūmo, prieš vartojimą nuplauti.
Kada natūralių priemonių nebeužtenka
Naminiai purškalai paprastai veikia kaip prevencija, tačiau jie nėra greitas sprendimas, jei bulvių maras jau įsisiautėjo. Jei ant lapų atsiranda greitai plintančios tamsios dėmės, lapai pradeda ruduoti nuo kraštų, o ant vaisių matyti kietos, rusvos dėmės, delsti nevertėtų.
Tokiu atveju dažniausiai tenka šalinti stipriai pažeistas augalo dalis, gerinti vėdinimą, vengti laistymo ant lapų ir svarstyti registruotų augalų apsaugos produktų naudojimą pagal etiketes. Ypač svarbu laikytis laukimo laikotarpio iki derliaus, kad pomidorai būtų saugūs vartoti.
Purškimus visada geriausia atlikti anksti ryte arba vakare, kai tiesioginė saulė nekaitina lapų. Purškiant per kaitrą didėja nudegimų rizika, o per vėlyvą vakarą ant lapų ilgiau išliekanti drėgmė gali net padidinti ligų plitimo tikimybę.
Leave a Reply