Ką spėsite užsiauginti iki rudens
Rugpjūtį daržo lysvės dažnai atsilaisvina po česnakų, svogūnų ar ankstyvųjų bulvių, todėl atsiranda proga išnaudoti sezoną antram derliui. Vis dėlto ne visos kultūros spėja subręsti iki vėsesnių naktų, todėl verta rinktis greitai augančias lapines daržoves, prieskonines žoles ir smulkesnius šakniavaisius.
Skirtumas tarp sėjos mėnesio pradžioje ir pabaigoje gali lemti, ar derlius apskritai pavyks. Pirmoje rugpjūčio pusėje pasirinkimas platesnis, o mėnesio pabaigoje saugiausia sėti tai, kas duoda lapus greičiau nei per 3–5 savaites ir nebijo trumpėjančios dienos.
Patikimiausias pasirinkimas dažnai būna ridikėliai, kurie, priklausomai nuo veislės, gali būti paruošti per 25–40 dienų. Trumpėjanti diena mažina jų polinkį greitai išleisti žiedynstiebius, todėl vėlyvas vasaros sėjimas neretai pavyksta net geriau nei per karščius.
Greitam derliui tinka ir rukola, mizuna bei komatsuna, nes jų lapus galima skinti jau po kelių savaičių. Norint rinkti ilgiau, dalį lapų galima nupjauti paliekant augalo centrą, kad jis atželtų, tačiau svarbu nepamiršti sėjomainos: šios kultūros priklauso bastutiniams.
Daržovės, kurias verta sėti dėl kito sezono
Rugpjūtis tinka ir kai kuriems augalams, kurie realų derlių atneš kitais metais. Antroje mėnesio pusėje dažnai sėjami žieminiai svogūnai, taip pat daugiamečiai prieskoniniai ir lapiniai augalai, pavyzdžiui, laiškiniai česnakai ar rūgštynės.
Šių kultūrų tikslas – iki šalčių spėti įsišaknyti, bet neperaugti, nes per dideli augalai žiemą paprastai nukenčia labiau. Jei rudenį pasitaiko ilgesnis šiltas laikotarpis, padeda lengvas mulčias ar pridengimas, kad dirva ilgiau išlaikytų drėgmę.
Vėlyvai vasarai taip pat tinka špinatai, nes jie nemėgsta ilgos dienos ir kaitros. Pasėti rugpjūčio pirmoje pusėje, jie dažnai subrandina sultingesnius lapus, o silpnos šalnos paprastai derliaus nesugadina.
Dar vienas patikimas variantas – daržinė žliūgė, dar vadinama avinžirniu salotoms, arba daržinė gūžinė salota, jei pasirenkamos trumpesnės vegetacijos veislės. Vėlyvai sėjai ypač tinka ir daržinės krapų sėklos, tačiau jų dygimui būtina nuolatinė drėgmė, nes sudžiūvusi viršutinė dirvos pluta gali sustabdyti dygimą.
Žalioji trąša: kai svarbiau dirva nei daržovės
Jei papildomo derliaus nebereikia, atsilaisvinusias lysves galima apsėti sideratais, vadinamais žaliąja trąša. Tokie augalai saugo dirvą nuo išdžiūvimo ir erozijos, stelbia piktžoles, o jų šaknys gerina struktūrą ir padeda išlaikyti maisto medžiagas viršutiniame sluoksnyje.
Universaliu pasirinkimu dažnai laikoma facelija, nes ji nesusijusi su daugeliu daržovių šeimų, todėl lengviau įterpiama į sėjomainą. Jei facelija suspėja pražysti, ji gali pritraukti apdulkintojus, tačiau ją reikėtų nupjauti iki sėklų subrandinimo, kad neperaugtų į piktžolę.
Greitai masę auginančios garstyčios taip pat gali būti naudingos, bet jos priklauso bastutiniams, todėl netinka prieš ar po kopūstinių kultūrų, kai norima mažinti bendrų ligų ir kenkėjų riziką. Šiltesnėje mėnesio pradžioje dar sėjami grikiai, tačiau jie jautrūs šalnoms, tad geriausiai tinka ankstyvam rugpjūčiui.
Ankštiniai sideratai, pavyzdžiui, vikiai ar lubinai, gali prisidėti prie azoto kaupimo, nes jų šaknys sudaro simbiozę su gumbelinėmis bakterijomis. Vis dėlto realus poveikis priklauso nuo dirvos sąlygų, todėl svarbu augalus nupjauti laiku ir įterpti sekliai, kad organinė masė skaidytųsi tolygiai.
Kaip apsaugoti rugpjūčio sėją nuo karščio
Rugpjūtį dirva įkaitusi, todėl sėklos gali sudygti greitai, bet didžiausia rizika yra drėgmės trūkumas. Net trumpas viršutinio sluoksnio perdžiūvimas gali nutraukti dygimą ir sunaikinti jaunus daigus, ypač lengvose, smėlingesnėse dirvose.
Prieš sėją lysvę verta nuvalyti nuo augalų liekanų ir piktžolių, dirvą supurenti paviršiuje, o sėjos vageles palaistyti dar iki užberiant sėklas. Pirmomis dienomis geriau laistyti dažniau ir švelnia srove, kad vanduo neišplautų sėklų ir nesuslėgtų dirvos.
Per kaitrą padeda lengvas priedengimas balta agroplėvele ar šešėliavimo tinklu, tik svarbu, kad danga nespaustų daigų. Plonas mulčio sluoksnis, pavyzdžiui, perrūšiuotas kompostas, taip pat mažina garavimą, tačiau jo nereikėtų berti storai ant ką tik pasėtos lysvės, kol sėklos dar neišdygo.
Vėlyvą vasarą suaktyvėja ir kai kurie kenkėjai, ypač spragės, galinčios per trumpą laiką apgraužti rukolos ar ridikėlių lapus. Todėl verta dažnai apžiūrėti pasėlius ir, jei reikia, naudoti smulkią apsauginę tinklinę dangą, kuri sumažina vabzdžių patekimą ant jaunų augalų.
Leave a Reply