Malvos – vienos ryškiausių sodybų ir senųjų kiemų gėlių, neretai užaugančios iki 2–3 metrų. Jos žavi dideliais, įvairiaspalviais žiedais, tačiau gausus žydėjimas priklauso nuo tinkamos vietos, dirvos ir laistymo. Net keli dažni priežiūros netikslumai gali lemti, kad augalas sukraus mažiau žiedų arba nusilps.
Dažniausiai auginama rožinė malva, kuri geriausiai atsiskleidžia saulėtoje, šiltoje ir nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Kai trūksta šviesos, stiebai linkę ištįsti, o žiedų būna mažiau, todėl dalinis pavėsis tinka tik išimtinais atvejais. Aukštus stiebus pravartu pririšti prie kuoliukų dar prieš įsibėgėjant žydėjimui, nes po lietaus žiedynai tampa sunkūs ir stiebai lengviau lūžta.
Malvos dažnai auginamos dvejų metų ciklu: pirmaisiais metais suformuoja lapų skrotelę, o įspūdingiausiai žydi antraisiais. Sėklas galima sėti pavasarį arba vasarą, auginant daigus, o į nuolatinę vietą jauni augalai sodinami balandį. Gerai prigijusius daigus galima perkelti ir ankstyvą rudenį, rugsėjį ar spalį, jei dirva dar pakankamai šilta.
Dirvai malvos nėra itin lepios, tačiau geriausiai auga derlingame, humusingame ir laidžiame substrate. Prieš sodinimą verta pašalinti piktžoles, supurenti žemę ir įmaišyti subrendusio komposto, o sunkiame molyje pasirūpinti, kad neužsistovėtų vanduo. Sodindami palikite maždaug 50 centimetrų tarpus, kad augalai turėtų vietos augti ir būtų geresnė oro cirkuliacija.
Jauniems augalams ypač svarbus reguliarus laistymas po pasodinimo ir ilgesnės sausros metu. Vyresnės malvos dažniau atlaiko trumpą dirvos perdžiūvimą, nes turi gilesnę šaknų sistemą, tačiau nuolat šlapia žemė joms kenkia. Laistyti reikėtų tiesiai prie šaknų, nešlapinant lapų, nes drėgmė ant lapijos didina grybelinių ligų riziką.
Kad malvos gausiai žydėtų, svarbi saikinga mityba: pertręšus augalas gali auginti lapus ir stiebus, bet ne žiedus. Dažniausiai pakanka 2–3 papildomų tręšimų per sezoną, o saugiausias pagrindas – kompostas, įterptas dar prieš sodinimą. Žydėjimo metu nužydėjusius žiedus galima pašalinti, jei nenorite savaiminio pasisėjimo, o sėkloms dalį žiedynų palikite visiškai subręsti ir išdžiūti.
Viena dažniausių malvų bėdų – rūdys, pasireiškiančios rusvomis dėmėmis, ypač lapų apačioje. Stipriai pažeisti lapai gelsta, džiūsta ir krinta, o augalas silpsta bei prasčiau žydi. Riziką mažina tinkami atstumai, saulėta vieta, laistymas prie žemės ir kruopštus augalinių liekanų pašalinimas rudenį.
Jei pažeistų lapų atsiranda, juos svarbu šalinti nedelsiant ir nepalikti ant lysvės. Nuosekli higiena, saikingas laistymas ir gera oro cirkuliacija dažnai duoda daugiau naudos nei intensyvus tręšimas. Tinkamai prižiūrimos malvos toje pačioje vietoje gali augti kelerius metus, tačiau įspūdingiausiai paprastai atrodo pirmaisiais auginimo sezonais.
Leave a Reply