Krapai dažnai sudygsta ne taip greitai, kaip norisi, ypač pavasarį, kai dirva dar vėsi. Vis dėlto laukimą galima sutrumpinti dar prieš sėją, tinkamai paruošus sėklas ir taip paskatinus dygimo startą.
Viena iš dažniausiai minimų praktinių priemonių yra sėklų mirkymas, kai trumpas šilumos etapas derinamas su ilgesniu mirkymu vėsesniame vandenyje. Toks paruošimas padeda sėkloms greičiau prisigerti drėgmės, o tai paprastai yra būtina dygimo pradžiai.
Patogumui sėklas galima suberti į marlę ar ploną audinį ir surišti, kad būtų lengva jas perkelti iš vieno indo į kitą. Pirmiausia ryšulėlis trumpai panardinamas į maždaug 60 laipsnių vandenį, o tuomet iš karto perkeliamas į šaltą vandenį ir laikomas apie dvi paras.
Per šį laiką svarbu stebėti vandenį ir, jei jis drumstėja, pakeisti šviežiu, kad sėklos neimtų skleisti nemalonaus kvapo. Papildomų trąšų ar kitų priedų paprastai nereikia, nes tikslas yra užtikrinti drėgmę ir saugias sąlygas mirkimui.
Po mirkymo sėklų nereikėtų iš karto berti į lysvę, jei jos labai šlapios ir limpa prie pirštų. Pakanka trumpai apdžiovinti ant popierinio rankšluosčio, kad sėklas būtų lengviau tolygiai paskirstyti dirvoje ar vazone.
Svarbu prisiminti, kad dygimo greitį lemia ir aplinkos sąlygos: vėsi dirva ir sausra dygimą lėtina, o tolygi drėgmė jį skatina. Krapams paprastai palankesnė drėgna, puri dirva ir reguliariai palaistomas sėjos plotas, ypač jei pavasaris sausas ir vėjuotas.
Ankstyvesnio derliaus siekiantys daržininkai dažnai taiko ir vėlyvos rudens sėjos principą, kai sėklos peržiemoja dirvoje ir pavasarį startuoja anksčiau. Tačiau jei šis terminas praleistas, išankstinis sėklų mirkymas išlieka paprastas būdas pagreitinti pirmųjų daigelių pasirodymą nepersikeliant darbų į kitą sezoną.
Leave a Reply