Lėtinės kepenų ligos ilgai gali nekelti aiškių nusiskundimų, tačiau organizmas kartais „prakalba“ per odą. Gydytojai pabrėžia, kad dalis požymių išryškėja veide, ant kaklo ar rankų, todėl jų ignoruoti nereikėtų.
Vienas dažniau minimų signalų – vadinamieji kraujagysliniai voratinkliai, kai matomos smulkios raudonos dėmelės su spinduliškai išsišakojusiais kapiliarais. Pavieniai tokie pakitimai gali pasitaikyti ir sveikiems žmonėms, bet jų daugėjimas laikomas priežastimi pasitikrinti.
Geltona oda ir akių baltymai
Ryškiausias ir labiausiai atpažįstamas požymis – gelta, kai pagelsta oda ir akių baltymai. Taip nutinka, kai kraujyje padidėja bilirubino kiekis, o tai gali sietis su kepenų pažeidimu ar tulžies nutekėjimo sutrikimais.
Gelta nėra „kosmetinė“ problema: tai klinikinis simptomas, dėl kurio paprastai reikia skubiau įvertinti būklę. Ypač svarbu neatidėlioti, jei kartu atsiranda tamsus šlapimas, šviesesnės išmatos, pykinimas ar silpnumas.
Kai vargina niežulys, mėlynės ir paraudę delnai
Kitas dažnas nusiskundimas – stiprus odos niežulys, net kai bėrimo beveik nematyti. Jis ypač būdingas būklėms, kai sutrinka tulžies tekėjimas, o simptomai neretai sustiprėja vakare ir naktį, blogindami miegą.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, jei dažnai atsiranda mėlynių net po menkų sumušimų arba kraujuojama ilgiau nei įprastai. Kepenys gamina krešėjimui svarbius baltymus, todėl esant jų funkcijos sutrikimui gali lengviau formuotis kraujosruvos ir smulkios poodinės kraujagyslių išsiliejimo dėmės.
Dar vienas galimas požymis – delnų paraudimas, ypač ties nykščio ir mažojo piršto pagrindu. Tai siejama su kraujotakos ir hormonų pusiausvyros pokyčiais, nors toks paraudimas gali pasitaikyti ir nėštumo metu ar dėl kitų priežasčių.
Kas didina riziką ir kada tikrintis
Pažengus kepenų ligoms gali pasireikšti odos sausumas, lėtesnis žaizdų gijimas, plaukų slinkimas ar nagų trapumas, nes prastėja maistinių medžiagų įsisavinimas ir sutrinka medžiagų apykaita. Vis dėlto vien odos pokyčių nepakanka diagnozei, nes panašūs simptomai gali atsirasti dėl alergijų, odos ligų ar hormoninių sutrikimų.
Riziką didina ilgalaikis gausus alkoholio vartojimas, virusiniai hepatitai, kai kurie vaistai, taip pat medžiagų apykaitos sutrikimai. Pastaraisiais metais vis dažniau minima nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga, kuri dažnai siejama su antsvoriu, atsparumu insulinui ir 2 tipo cukriniu diabetu, o ilgai gali nekelti jokių aiškių simptomų.
Jei odos požymių daugėja arba jie atsiranda kartu su nuovargiu, pilvo diskomfortu, apetito pokyčiais, nepaaiškinamu svorio kritimu ar patinimais, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar hepatologą. Dažniausiai pradedama nuo kraujo tyrimų, o prireikus skiriamas pilvo organų echoskopinis tyrimas ir išsamesnė diagnostika.
„Kuo anksčiau nustatoma kepenų ligos priežastis, tuo daugiau galimybių ją suvaldyti ir sustabdyti progresavimą“, – pabrėžia gydytojai.
Leave a Reply