Leberkäse pažodžiui reiškia „kepenų sūrį“, tačiau realybėje (ypač bavarų versijoje) nerasite nei kepenų, nei, juo labiau, sūrio. Pagal Vokietijos maisto teisę gaminys, vadinamas Leberkäse, už Bavarijos ribų turėtų turėti bent 4 proc. kepenų, tačiau didžiausio populiarumo sulaukė būtent bavarų variantas, kuriame kepenų apskritai nėra.
Tai vientisa, labai smulkiai sumalta mėsos masė (dažniausiai jautienos ir kiaulienos), kepama stačiakampėse formose, kol viršuje susidaro tamsi, traški plutelė. Būtent kontrastas tarp tvirto, apskrudusio paviršiaus ir švelnaus, rausvo vidaus ir lemia, kodėl vokiečiai taip mėgsta šį gaminį.
Nors dažniausiai Leberkäse siejamas su Vokietija, jis ne mažiau populiarus ir Austrijoje bei dalyje Šveicarijos. Įdomu tai, kad skirtinguose regionuose keičiasi ir pavadinimas: vakarų Vokietijoje, Šveicarijoje ar Tirolyje dažniau vartojamas Fleischkäse – pažodžiui „mėsos sūris“.
Leberkäse sėkmės paslaptis – universalumas ir skonis: jis maloniai sūrus, subtiliai pagardintas muskato riešutu ir mairūnu. Skirtingai nei šaltai valgomi mėsos gaminiai, šis kepinys geriausiai atsiskleidžia karštas, ką tik iš krosnies. Kai į traškią bandelę įdedamas beveik centimetro storio, dar garuojantis gabalėlis, mėsa šiek tiek sudrėkina vidų ir susidaro sotus, papildomų priedų beveik nereikalaujantis derinys. Dažniausiai pakanka trupučio garstyčių, o kartais – ir rauginto agurko riekelės.
Verta atkreipti dėmesį ir į valgymo tradiciją. Nors Leberkäse galima nusipirkti kiekviename prekybos centre, tikrojo skonio dažnai ieškoma mėsinėse. Kai kur jis kepamas nuolat, visą dieną, tad galima gauti visiškai šviežią porciją. Tai užkandis, suvienijantis skirtingus žmones – nuo statybininkų iki kostiumuotų biurų darbuotojų, pietų metu kartu užsukančių šilto kepinio bandelėje.
Šiandien Leberkäse turi daugybę įdomių variantų. Ypač populiarus Käseleberkäse, kai mėsos masėje būna geltonojo sūrio gabalėlių, kepant skaniai ištirpstančių. Mėgstantiems ryškesnius skonius siūlomi variantai su paprika, svogūnais (Zwiebelleberkäse) ar net Pizzaleberkäse, kuriame gali būti saliamio, sūrio ir smulkintų daržovių. Nors dažniausiai pagrindą sudaro jautiena ir kiauliena, Vienoje pasitaiko ir arklienos versijų, o lengvesniuose variantuose – net paukštienos.
Leberkäse nesunkiai pritaikomas ir namų virtuvėje. Jį galima apkepinti keptuvėje tarsi kepsnį ir patiekti su keptu kiaušiniu bei bulvių salotomis. O kūrybiškesni gamintojai iš jo ruošia ir vadinamąjį „netikrą Cordon Bleu“: du gabalėlius sujungia sūriu ir kumpiu, tuomet apvolioja džiūvėsėliuose ir kepa, kol apskrunda auksine spalva.
Leave a Reply