Rugsėjį vynmedžiams dažniau ima kenkti grybelinės ligos: naktys vėsesnės, dienos trumpesnės, o drėgmė po lietaus ant lapų ir dirvos išsilaiko ilgiau. Tuo metu augalas baigia derėti ir pradeda ruoštis ramybės periodui, todėl bet koks stresas gali susilpninti žiemojimą ir kitų metų derlių.
Kaip viena iš papildomų, labiau ekologinių priemonių daržuose ir soduose minima malta garstyčia. Ji kartais naudojama kaip priemonė dirvos mikroorganizmų balansui ir šaknų zonai palaikyti, kai yra didesnė patogenų rizika. Vis dėlto svarbu suprasti, kad tai nėra pilnavertis fungicidų ar profesionalios priežiūros pakaitalas.
Garstyčių sėklose gausu gliukozinolatų, kurie, suirus audiniams ir patekę į drėgną aplinką, gali virsti izotiocianatais. Šios medžiagos tiriamos dėl poveikio daliai dirvožemio patogenų, o pats reiškinys žemės ūkyje vadinamas biofumigacija. Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad garstyčių miltai tam tikromis sąlygomis gali slopinti kai kuriuos su vynmedžių šaknų ir stiebų pažeidimais siejamus sukėlėjus.
Praktikoje dažniausiai rekomenduojamas labai saikingas naudojimas: aplink krūmą supurenamas viršutinis dirvos sluoksnis, o ant paviršiaus paskleidžiamas maždaug vienas valgomasis šaukštas maltų garstyčių. Tada prieskonis lengvai įmaišomas į 10–15 centimetrų gylio dirvos sluoksnį ir žemė išlyginama.
Jei dirva sausa, ją galima lengvai sudrėkinti, kad veikliosios medžiagos greičiau pasiskirstytų. Toks veiksmas paprastai atliekamas vieną kartą per sezoną, nes per didelis kiekis gali nepageidaujamai paveikti dirvos mikroflorą ir net pabloginti augalo būklę.
Specialistai pabrėžia, kad patikimiausi rezultatai pasiekiami taikant visumą priemonių. Vynmedžiams svarbu geras vėdinimas, laiku pašalinti sergantys lapai ir ūgliai, švariai sutvarkytos augalų liekanos, neperlaistymas ir subalansuotas tręšimas. Jei ligų požymiai jau aiškūs ir plinta, verta pasitarti su agronomu dėl tikslesnės diagnostikos ir tinkamų apsaugos priemonių.
Leave a Reply