Keleivių ekranai automobiliuose plinta, bet trečdalis vairuotojų jų net neįjungia – kodėl?

Ekranų era salone

Automobilių gamintojai pastarąjį dešimtmetį salonus sparčiai pavertė ekranų erdve: nuo didžiulių multimedijos skydų iki atskirų ekranų priekinio keleivio pusėje. Tokie sprendimai dažnai pristatomi kaip patogumas kelionėms ir dar vienas žingsnis į skaitmeninę ateitį.

Tačiau naujausi vartotojų įpročių duomenys rodo, kad dalis šių funkcijų lieka labiau vitrininės nei realiai naudojamos kasdien. Vienas ryškiausių pavyzdžių – priekinio keleivio ekranai, kurie vis dažniau tampa standartinės ar papildomos įrangos dalimi.

Trečdalis jų nenaudoja nė karto

JAV tyrimų bendrovės JD Power 2026 metais paskelbtas U.S. Tech Experience Index (TXI) tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalis automobilių savininkų, kurių transporto priemonėje įrengtas keleivio ekranas, jo nėra naudoję nė karto. Kitaip tariant, funkcija egzistuoja, bet dideliai daliai vairuotojų ir jų keleivių ji netampa įpročiu.

Tyrime taip pat išryškėjo, kad tik 6 proc. apklaustųjų teigė keleivio ekraną naudojantys kiekvienos kelionės metu. Tokie skaičiai verčia klausti, ar gamintojų investicijos į papildomus ekranus iš tiesų atitinka realius vartotojų poreikius.

Daugiausia skundų – būtent dėl šios įrangos

JD Power duomenimis, multimedijos sistemos su keleivio ekranais generuoja ir daugiausia vartotojų nusiskundimų. Fiksuota apie 21,3 problemos 100 automobilių, o tai rodo, kad papildomas ekranas dažnai reiškia ir papildomą sudėtingumą: daugiau programinės įrangos klaidų, suderinamumo nesklandumų ar vartotojo sąsajos spragų.

Tai dera su platesne tendencija rinkoje: augant ekranų skaičiui automobiliuose, didėja ir rizika, kad dalis funkcijų bus mažiau intuityvios, o atnaujinimai ar integracijos taps nuolatiniu galvos skausmu. Vartotojams tai reiškia ne tik nepatogumus, bet ir klausimą, ar brangi įranga duoda realios naudos.

Vairuotojai labiau vertina nematomą technologiją

Tyrimas išryškino ir kitą svarbią kryptį: aukštesnį pasitenkinimą dažniau kuria ne efektingos naujovės, o tyliai veikianti kasdienė technologija. Tarp geriausiai vertintų sprendimų minimi patikimai veikiantis užvedimas, klimato valdymas, vairuotojo nustatymų įsiminimas ir kitos funkcijos, kurios tiesiog veikia be papildomo dėmesio.

Įdomu ir tai, kad didesnis pagalbos vairuotojui sistemų sudėtingumas ne visada didina pasitenkinimą. JD Power duomenys rodo, kad Lygio 2+ laisvų rankų sistemos vertinamos prasčiau nei paprastesnės Lygio 2 sistemos, kur vairuotojas privalo laikyti rankas ant vairo.

Keleivio ekranas vis dėlto nėra vien tik marketinginė detalė: ilgose kelionėse jis gali leisti keleiviui valdyti komforto nustatymus ar naudotis pramogomis. Tačiau bendras signalas iš vartotojų aiškus – automobilio vertę didina ne ekranų gausa, o stabiliai, greitai ir nuspėjamai veikianti technika.

Gamintojams tai tampa svarbia pamoka: įspūdingai atrodantis salonas gali padėti parduoti, bet ilgalaikį pasitenkinimą kuria paprasti dalykai. Tikėtina, kad artimiausiais metais vis dažniau bus ieškoma balanso tarp didelių ekranų ir fizinių, lengvai valdomų sprendimų, kurie mažina blaškymą ir klaidų tikimybę.