Lietuvos paštas tęsia seriją, skirtą šalies kultūros paveldui, ir šį kartą dėmesio centre atsidūrė Plungės dvaro rūmai, dažnai vadinami Žemaitijos Versaliu. Naujasis pašto ženklas primena ne tik pastato architektūrinę vertę, bet ir viso dvaro ansamblio reikšmę Žemaitijos kultūriniam gyvenimui.
Pašto ženklą sukūrė dailininkė Natalija Vaišnorienė, o jis į apyvartą bus išleidžiamas rugsėjo 4 dieną. Tiražas sieks 15 000 egzempliorių, nominalas – 2,35 euro, o išleidimo dieną Plungės pašte bus naudojamas pirmosios dienos datos spaudas.
Plungės dvaras ryškiausiai suklestėjo XIX amžiaus pabaigoje, kai jį valdė kunigaikščiai Oginskiai. Mykolo Oginskio iniciatyva šiaurinėje parko dalyje pastatyti dabartiniai rūmai, o projektą parengė vokiečių architektas Karlas Lorencas.
Rūmų architektūroje dominuoja tuo laikotarpiu madingas neorenesanso stilius, o kartu su parku ir kitais dvaro pastatais susiformavo vientisas ansamblis. Tokie kompleksai Lietuvoje vertinami ne tik kaip reprezentacinė architektūra, bet ir kaip istorinių kraštovaizdžių bei miestų raidos liudytojai.
Plungės dvaras svarbus ir dėl kultūrinės tradicijos, susijusios su Oginskių rėmimu menams. Dvare veikė Mykolo Oginskio įkurta muzikos mokykla, kurioje mokėsi Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, vėliau tapęs viena ryškiausių Lietuvos kultūros figūrų.
„Pašto ženklai leidžia trumpam sustabdyti istorijos akimirką ir ją išsaugoti ateičiai. Plungės dvaro istorija tam ypač tinkama“, – sakė Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė Aušrutė Varnienė.
Šiandien buvusiuose Oginskių rūmuose veikia Žemaičių dailės muziejus, o dvaro ansamblis ir parkas išlieka vienu svarbiausių Plungės simbolių. Tokios institucijos regionuose dažnai atlieka dvigubą vaidmenį: saugo kultūros paveldą ir kartu veikia kaip traukos centrai vietos turizmui bei edukacijai.
Naujasis leidinys papildo tęstinę seriją Lietuvos paveldas. Dvarai, kuria siekiama pristatyti skirtingus Lietuvos dvarus ir jų istorijas. Lietuvos filatelijoje tokie pašto ženklai tampa ne tik siuntų apmokėjimo priemone, bet ir mažo formato vizitine kortele, keliaujančia už šalies ribų ir primenančia apie Lietuvos architektūros bei kultūros paveldą.
Lietuvos paštas išlieka didžiausias pašto ir siuntų paslaugų teikėjas šalyje, o filatelijos leidiniai yra viena iš jo veiklos krypčių, orientuota į kultūrinę atmintį ir kolekcionavimo tradicijų puoselėjimą. Praktikoje tai reiškia, kad kartu su naujomis logistikos paslaugomis periodiškai pristatomi riboto tiražo leidiniai, kuriuos seka tiek kolekcininkai, tiek kultūros paveldu besidomintys žmonės.
Leave a Reply