Čeremša dabar vadinama tikru stebuklu: gydytoja įspėja, kam jos geriau nevalgyti

Gastroenterologė Alla Kurilec socialiniame tinkle „Instagram“ priminė, kad čeremša liaudyje vadinama įvairiai: kolba, laukiniu česnaku, levurda, meškiniu svogūnu ar samardala.

Specialistė pabrėžė, jog laukinė čeremša yra įrašyta į Ukrainos (taip pat Lietuvos, Latvijos ir daugelio kitų šalių) Raudonąją knygą, todėl jos rinkti miškuose negalima. Pasak gydytojos, kalbama apie kultūrinę čeremšą, auginamą daržuose ir ūkiuose.

Čeremšos nauda

Gydytojos teigimu, čeremša yra puikus vitamino C ir polifenolių šaltinis. Joje taip pat yra fitoncidų – medžiagų, veikiančių kaip natūralus antibiotikas. Be to, čeremša pasižymi tulžies išsiskyrimą skatinančiu poveikiu, gali gerinti apetitą ir žarnyno peristaltiką.

Žalumynuose randama ir B grupės vitaminų, provitamino A (beta karoteno), taip pat mineralų: kalcio, kalio, geležies, jodo, vario bei fluoro.

Kam čeremšos geriau vengti

Medikė įspėjo, kad čeremšos nereikėtų vartoti arba reikėtų būti itin atsargiems, jei:

• paūmėjusios virškinamojo trakto ligos (opa, gastritas, cholecistitas);
• nėštumo ir žindymo laikotarpis;
• vartojami antikoaguliantai (čeremša gali skystinti kraują);
• vaikui mažiau nei 3 metai;
• yra polinkis į nemigą, galvos skausmus ar alergines reakcijas.

Čeremšą rekomenduojama vartoti kaip patiekalų papildą. Optimali porcija – apie 30–50 g per dieną.

„Tai nedidelė saujelė smulkintų žalumynų, kurios visiškai pakanka organizmui papildyti vitaminais“, – teigė ekspertė.

Kaip įtraukti į mitybą

Čeremša patiekalams suteikia malonaus pikantiškumo ir lengvą česnako aromatą. Klasikinis variantas – salotos su čeremša ir virtu kiaušiniu, pagardintos grietine. Taip pat ją galima įmaišyti į pusryčių omletą.

„Pabandykite troškinti vištieną su čeremša arba dėti jos į kotletų faršą – skonis tampa neįprastas ir subtilus“, – patarė Alla Kurilec.

Čeremšų pesto padažas

Ukrainos virtuvės šefas Oleksandras Ohorodnikas „Instagram“ siūlo pasigaminti pesto padažą iš čeremšos.

Padažui reikės:

• čeremšos lapų – 60 g;
• tarkuoto parmezano – 100 g;
• skrudintų saulėgrąžų sėklų – 100 g;
• citrinos – 1 vnt.;
• aliejaus – 300 g;
• druskos – 4 g;
• pipirų – 2 g.

Gaminimas: visus ingredientus sutrinkite trintuvu iki vientisos konsistencijos. Padažą galima laikyti šaldytuve sandariame inde 3–5 dienas, taip pat jį galima užšaldyti ir naudoti ilgiau.

Vietoje saulėgrąžų sėklų tinka ir skrudinti lazdyno arba kedro riešutai.