Kodėl azalija gelsta ir meta lapus?
Rudenį dalis azalijų natūraliai pagelsta ir numeta lapus, ypač lapuočių veislės. Tačiau jei lapai pradeda gelsti vasarą, krūmas silpnai auga, o lapų kritimas tampa masinis, dažniausiai tai rodo priežiūros klaidas.
Azalijos priklauso viržinių šeimai ir geriausiai auga rūgščioje dirvoje, kai pH yra apie 4,5–5,5. Kai dirva šarmėja, šaknys prasčiau pasisavina geležį ir manganą, todėl pasireiškia chlorozė: lapai gelsta tarp gyslų, o pačios gyslos lieka žalios.
Dažna priežastis yra ilgai naudojamas kietas, kalkingas vanduo, kuris palaipsniui kelia dirvos pH. Kita problema yra drėgmės svyravimai: perdžiūvęs substratas skatina vytimą ir lapų kritimą, o užmirkimas sunkioje dirvoje didina šaknų puvinio riziką.
Kada ir kaip genėti, kad kitais metais žydėtų?
Azalija žiedinius pumpurus kitam sezonui dažniausiai formuoja netrukus po žydėjimo, todėl genėjimo laikas yra kritiškai svarbus. Formuojamąjį ir atjauninantį genėjimą saugiausia atlikti per 4–6 savaites po žydėjimo pabaigos, kad nebūtų pašalinti besiformuojantys pumpurai.
Jei krūmas senas ir apleistas, atjauninimas gali būti radikalesnis, tačiau jį geriau išskaidyti per 2–3 sezonus. Praktikoje paliekama maždaug 30–40 centimetrų stiebų virš žemės, o iš miegančių pumpurų greitai išauga nauji, stiprūs ūgliai.
Sanitarinis genėjimas, kai pašalinami sausi ar ligoti ūgliai, gali būti atliekamas bet kuriuo metų laiku. Tačiau vėlyvas formuojamasis genėjimas vasaros pabaigoje ar rudenį dažnai tampa viena pagrindinių priežasčių, kodėl kitą sezoną azalija nežydi.
Kaip parūgštinti dirvą ir pagerinti laistymą?
Prieš imantis priemonių verta pasitikrinti dirvos pH, nes nuo jo tiesiogiai priklauso maisto medžiagų pasisavinimas. Jei pH per aukštas, greitesniam lapų spalvos atkūrimui gali padėti geležies chelatai purškiami per lapus, tačiau tai laikina priemonė, jei dirvos reakcija nebus pakoreguota.
Ilgalaikiam rezultatui dažnai rekomenduojama gerinti substratą rūgščiu durpių mišiniu ir pušų žieve arba naudoti specialiai rododendrams ir azalijoms skirtą žemę. Žievės mulčas taip pat naudingas, nes sulaiko drėgmę, saugo paviršines šaknis nuo perkaitimo ir palaipsniui padeda palaikyti rūgštesnę aplinką.
Laistymui geriausiai tinka minkštas vanduo, pavyzdžiui, lietaus vanduo, nes kalkės iš vandentiekio vandens ilgainiui neutralizuoja rūgštinimo efektą. Taip pat verta vengti kalkinimo priemonių ir trąšų su dideliu kalcio kiekiu, jei tikslas yra išlaikyti azalijai palankią dirvos reakciją.
Kuo tręšti vasaros pabaigoje ir rudenį?
Vasaros pabaigoje svarbu riboti azotą, nes jis skatina minkštų ūglių augimą, o tokie ūgliai dažnai nespėja sumedėti iki šalčių. Dėl to krūmas žiemą gali nukentėti labiau, o pavasarį startuoja silpniau.
Po žydėjimo ir antroje sezono pusėje dažniau pasirenkamos trąšos, kuriose daugiau fosforo ir kalio, nes jos padeda formuotis žiediniams pumpurams ir gerina pasirengimą ramybės laikotarpiui. Rudenį, jei orai sausi, azaliją verta reguliariai palaistyti iki pirmųjų šalnų, nes jos šaknys yra paviršinės ir greitai patiria drėgmės trūkumą.
Prieš žiemą naudinga papildyti mulčo sluoksnį iki maždaug 5–7 centimetrų. Tai stabilizuoja dirvos temperatūrą ir sumažina riziką, kad šaknys nukentės per šalčius, ypač kai žiema besniegė.
Leave a Reply