Grybų ekspertė Aurelija Plūkė atskleidė, ką miškas šiemet žada grybautojams

Miškas šiemet dosnus

Grybų pasaulio ekspertė ir edukatorė Aurelija Plūkė sako, kad šių metų sezonas daugeliui grybautojų gali būti vienas įsimintiniausių. Pasak jos, šiltas laikotarpis ir pakankama drėgmė kai kuriose vietovėse sudarė palankias sąlygas grybams, todėl miškas šiemet dažnai atsilygina gausiau.

Rugsėjo 12 dieną Varėnos rajone, etnografiniame Žiūrų kaime, vyks Lietuvos 24-asis grybavimo čempionatas, tradiciškai sutraukiantis ir sportinio azarto ieškančius, ir norinčius pasitikrinti žinias. A. Plūkė su komanda prisidės prie renginio ir miške lydės grybautojus, pasakodama ne tik apie valgomas rūšis.

Nuo vaikystės iki mikologijos studijų

A. Plūkė grybų pažinimą sieja su vaikyste, kai laikas gamtoje buvo kasdienybė, o pirmuosius saugaus grybavimo principus perdavė tėvai. Vėliau susidomėjimas išaugo į nuoseklų pažinimą, o pandemijos laikotarpiu miškas, fotografija ir tyrinėjimas tapo svarbia veiklos kryptimi.

Ji atkreipia dėmesį, kad lietuviškai informacijos apie grybus ilgą laiką trūko: šalia populiarių leidinių daug šaltinių buvo arba per akademiški, arba prieinami tik kitomis kalbomis. Norėdama sustiprinti pagrindus, A. Plūkė baigė mikologijos pagrindų studijas Vilniaus universitete, kurios, pasak jos, padėjo ne tik suprasti terminus, bet ir atsirinkti patikimus šaltinius.

Grybai – ne vien lėkštėje

Pasak edukatorės, grybų reikšmė kasdienybėje dažnai nuvertinama, nes daug kam jie tėra skirstymas į valgomas ir nevalgomas rūšis. Tačiau grybai dalyvauja visos ekosistemos procesuose: jie skaido organines medžiagas, palaiko dirvožemio gyvybingumą, o jų ryšiai su medžiais per grybieną yra vienas svarbiausių miško stabilumo elementų.

A. Plūkė pabrėžia, kad grybai padeda suprasti, kaip gamtoje viskas susiję: matome tik vaisiakūnius, o didžioji „organizmo“ dalis lieka po žeme. Ši mintis, pasak jos, veda ir į platesnius klausimus apie žmogų kaip ekosistemą, kurioje kartu egzistuoja daugybė mikroorganizmų.

Patirtys JAV: nuo baimės iki festivalio kultūros

A. Plūkė pasakoja, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose grybavimo tradicija daug silpnesnė nei Lietuvoje, o dalis visuomenės grybus vertina atsargiai dėl apsinuodijimo rizikos. Vis dėlto situacija keičiasi: atsiranda entuziastų bendruomenės, daugėja edukacinių veiklų, o grybų tema vis dažniau iškyla ir kultūriniuose renginiuose.

Rugpjūtį ji lankėsi Kolorado valstijoje vykstančiame Telluride grybų festivalyje, kuris per dešimtmečius išaugo į plačią programą turintį renginį. Pasak jos, šiandien festivalyje šalia pažintinių žygių ir pranešimų vyksta kulinarinės degustacijos, meninės veiklos ir susitikimai su įvairių sričių specialistais.

„Grybai mums rodo, kaip viskas susiję ir kad niekas neegzistuoja vienas pats“, – sakė Aurelija Plūkė.

Ką svarbu prisiminti grybaujant

Ekspertė pabrėžia, kad svarbiausias principas išlieka paprastas: rinkti reikia tik tuos grybus, kuriuos žmogus atpažįsta be abejonių. Ji atkreipia dėmesį, kad rizikinga pasitikėti vien nuotraukomis ar socialinių tinklų patarimais, nes panašios rūšys gali skirtis esminiais požymiais.

Pasak A. Plūkės, grybavimo kultūra Lietuvoje stipri, tačiau ją verta papildyti platesniu požiūriu į mišką. Miške svarbus ne tik laimikis, bet ir pagarba buveinėms: senesni miškai su pūvančia mediena yra gyvybiškai reikšmingi daugybei rūšių, o atsakingas elgesys padeda išlaikyti jų įvairovę.