Jurginai dažnai žydi iki vėlyvo rudens, tačiau jų gumbai yra itin jautrūs šalčiui. Palikti žiemoti dirvoje jie gali nušalti, o vėliau pradėti pūti, todėl daugumoje Lietuvos vietovių saugiausia gumbus rudenį iškasti ir laikyti patalpose.
Tikslios datos nėra, nes rudenį orai skiriasi pagal regioną ir metus. Sodininkai paprastai orientuojasi ne į kalendorių, o į pirmas lengvas šalnas, kai antžeminė dalis pradeda pajuoduoti ir aiškiai matyti, kad vegetacija baigiasi, bet žemė dar nėra įšalusi giliau.
Per ilgai delsti nereikėtų: stipresnis šaltis gali pasiekti gumbus net ir tada, kai dienomis temperatūra trumpam pakyla. Kita vertus, per ankstyvas kasimas taip pat nepalankus, nes augalas dar nespėja užbaigti sezono, o gumbų audiniai būna drėgnesni ir jautresni laikymo metu.
Kada kasti jurginus rudenį?
Praktinis orientyras yra kelios vėsios naktys ir pirmos lengvos šalnos, po kurių lapai bei stiebai praranda tvirtumą. Tokiu metu gumbus verta iškasti artimiausiomis dienomis, pasirenkant sausą orą, kad mažiau drėgmės patektų į sandėliavimą.
Jei prognozuojamas ryškesnis atšalimas, saugiau darbus paspartinti. Įšalas dirvoje didina gumbų pažeidimo riziką ir sunkina kasimą, o pažeisti gumbai sandėliuojant dažniau pradeda pelyti ar pūti.
Kaip teisingai iškasti gumbus?
Prieš kasant patartina patrumpinti stiebus, paliekant apie 10 centimetrų kelmelį. Taip gumbus patogiau paimti ir pernešti, be to, mažiau tikimybės, kad stiebai nulūš ir pažeis gumbų kaklelį.
Kasant geriau naudoti šakes arba kastuvą, įsmeigiant į žemę kiek atokiau nuo kerelio centro. Traukti jurginus už stiebų nerekomenduojama, nes gumbų sujungimai yra trapūs ir lengvai plyšta, o tokie įtrūkimai vėliau tampa puvinių židiniais.
Iškasus nuo gumbų nuvalomos stambesnės žemės sankaupos, tačiau kruopščiai plauti vandeniu dažniausiai neverta. Papildoma drėgmė apsunkina džiovinimą ir didina gedimo riziką laikant, ypač jei patalpoje prastesnė ventiliacija.
Džiovinimas ir atranka prieš sandėliavimą
Šviežiai iškasti gumbai neturėtų iškart keliauti į rūsį ar sandėliuką. Juos verta kelias dienas apdžiovinti vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje, kad apdžiūtų paviršius ir sumažėtų puvinių tikimybė.
Po apdžiovinimo gumbus patogu atidžiai apžiūrėti ir atrinkti. Minkštos, patamsėjusios, pelėsio pažeistos ar aiškiai sužalotos dalys turėtų būti atskiriamos nuo sveikų, nes sandėliuojant infekcija gali persimesti į visą kerelį.
Nedidelis mechaninis įpjovimas ne visada reiškia, kad gumbą būtina išmesti. Jei pažeidimas lokalus, pažeistą vietą galima švariai pašalinti, o pjūvį apibarstyti medžio anglimi, kad žaizda greičiau užsitrauktų ir mažiau drėktų.
Laikymo metu svarbu reguliariai patikrinti gumbus, ypač pirmomis savaitėmis po sudėjimo. Pavasarį, išnešus iš sandėliavimo, sveiki ir tvirti gumbai greičiau atželia ir būna geriau pasirengę sodinimui, todėl rudeninė priežiūra dažnai lemia viso kito sezono sėkmę.
Leave a Reply