Padarykite tai po obelimi dar prieš šalnas: paprastas žingsnis, stiprinantis šaknis žiemai

Written by

in

Po obuolių derliaus daugelis darbus sode linkę laikyti baigtais, tačiau būtent ruduo lemia, kaip obelis peržiemos ir kaip startuos pavasarį. Šiuo metu medžiui svarbiausia ne nauji ūgliai, o stiprios šaknys, sumedėję ūgliai ir sukauptos maisto medžiagos.

Rudeninis tręšimas skiriasi nuo pavasarinio, nes nebeturėtų skatinti intensyvaus augimo. Jei rudenį medį „pastumsite“ azotu, jis gali išleisti jaunus ūglius, kurie nespės sumedėti ir taps jautresni šalčiui bei pažeidimams.

Kas svarbiausia rudenį

Rudenį obelims dažniausiai aktualiausi fosforas ir kalis: fosforas siejamas su šaknų sistemos stiprinimu, o kalis padeda didinti atsparumą šalčiui ir gerina vandens apykaitą augale. Praktikoje tai reiškia, kad vertėtų rinktis rudenines trąšas, kuriose mažai azoto, o daugiau kalio ir fosforo.

Taip pat svarbūs kalcio, boro ir cinko mikroelementai, ypač jei dirva skurdesnė arba pastebimi mitybos sutrikimai. Tiksliausia išeitis yra dirvožemio tyrimas, nes pertręšimas gali pakenkti ne mažiau nei trūkumas, o skirtingos dirvos maisto medžiagas kaupia nevienodai.

Tinka ir organinės trąšos

Jei renkatės organiką, galima naudoti kompostą arba gerai perpuvusį mėšlą, įskaitant granuliuotą formą. Organinė medžiaga ne tik papildo dirvą maisto medžiagomis, bet ir gerina jos struktūrą, padeda išlaikyti drėgmę, o tai ypač svarbu prieš žiemos šalčius.

Kai kurie sodininkai rudenį naudoja ir medžio pelenus, tačiau su jais reikia atsargumo: pelenai keičia dirvos reakciją ir netinka visoms dirvoms, ypač jei ji ir taip šarmingesnė. Svarbu nemaišyti kelių skirtingų priemonių be aiškaus tikslo ir neviršyti normų.

Trąšas barstykite ne prie kamieno

Viena dažniausių klaidų – supilti trąšas vien tik prie kamieno, nes taip patogiausia. Tačiau aktyviausios smulkiosios šaknys, kurios geriausiai pasisavina vandenį ir maisto medžiagas, dažniausiai yra po lajos projekcija, arčiau jos pakraščio.

Dėl to trąšas verta paskleisti plačiau, aplink visą lajos zoną, o ne sutelkti viename taške. Po tręšimo naudinga dirvą lengvai įterpti arba palaistyti, kad medžiagos greičiau pasiektų šaknų zoną.

Dar vienas žingsnis prieš šalnas – mulčiavimas žieve, medžio drožlėmis ar šiaudais. Mulčias mažina drėgmės svyravimus, slopina piktžoles ir sukuria papildomą apsaugą šaknims, kai temperatūra naktimis krenta žemiau nulio.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *