Žiemą sodas ilsisi, tačiau namuose pavasarį galima pasiskolinti anksčiau. Tulpės, hiacintai ir narcizai gali pražysti ant palangės dar šalčiausiais mėnesiais, jei svogūnėliai tinkamai paruošiami vadinamajam svogūnėlių priverstiniam žydinimui.
Šio metodo esmė paprasta: svogūnėliams pirmiausia reikia vėsaus, tamsesnio laikotarpio, kuris imituoja žiemą, o vėliau šilumos ir šviesos, kad augalas pereitų į aktyvų augimą ir sukrautų žiedus. Būtent todėl vien tik pasodinti ir pastatyti šalia radiatoriaus dažniausiai nepakanka.
Vėsa yra svarbiausias etapas
Žieminiam žydinimui dažniausiai pasirenkami tulpių, hiacintų ir narcizų svogūnėliai. Juos sodinkite į vazonus su puriu, laidžiu substratu, o pasodintus indus perkelkite į tamsią vietą, kur temperatūra neviršija 10 laipsnių.
Vėsus etapas augalui yra kritiškas, nes jis padeda „įjungti“ natūralius vystymosi procesus, susijusius su žiedų formavimu. Jei vazonai iškart laikomi šiltoje patalpoje, svogūnėliai gali išleisti silpnus ūglius, bet žydėjimas vėluos arba visai neįvyks.
Prieš sodinant verta įvertinti svogūnėlių būklę: jie turi būti kieti, be pelėsio žymių ir pažeidimų. Norint sumažinti grybelinių ligų riziką, svogūnėliai gali būti apdorojami tam skirtais preparatais pagal instrukciją, o tuomet sodinami į paruoštą vazoną.
Kada perkelti į šilumą?
Vazonai vėsioje vietoje laikomi tol, kol pasirodo kelių centimetrų ūgliai. Tai signalas, kad svogūnėlis įsišaknijo ir pasirengęs kitam etapui, todėl jį galima perkelti į šiltesnę, šviesesnę patalpą.
Patalpoje svarbiausia rasti balansą: augalui reikia šviesos, tačiau per didelė kaitra gali sutrumpinti žydėjimo laiką. Laistykite saikingai, kad žemė neišdžiūtų, bet vazone nestovėtų vanduo, nes per didelė drėgmė skatina puvinį.
Po žydėjimo svogūnėlių neskubėkite išmesti
Nužydėjusius žiedus reikėtų pašalinti, tačiau lapus palikti, kol jie natūraliai pagels ir nudžius. Taip svogūnėlis sukaupia maisto medžiagų atsargų ir turi daugiau šansų būti panaudotas dar kartą.
Vėliau svogūnėlius galima išimti iš substrato ir laikyti sausoje vietoje, o pavasarį pasodinti sode. Praktikoje dalis priverstinai žydintų svogūnėlių kitą sezoną gali žydėti silpniau, tačiau tinkamai prižiūrimi jie dažnai sėkmingai atsigauna po vieno ar kelių sezonų.
Svogūnėlius galima auginti ne tik žemėje. Dekoratyvus variantas yra skaidrūs indai su akmenukais, kai matosi ir šaknys, tačiau būtina stebėti drėgmės režimą ir neperlaistyti.
Dar viena technika yra auginimas vandenyje, kai pati svogūnėlio apačia neturi liestis su vandeniu, o drėgmę pasiekia tik šaknys. Vis dėlto tokiu būdu auginti svogūnėliai dažnai išsenka ir vėliau ne visuomet tinka pakartotiniam auginimui sode.
Leave a Reply