Rudenį pasėkite šiuos posėlinius: pavasarį dirva atsidėkos geresniu derliumi

Kas yra posėliniai augalai?

Posėliniai, dar vadinami žaliosiomis trąšomis, sėjami tarp pagrindinių daržovių ar javų auginimo ciklų tam, kad būtų gerinama dirvos būklė, o ne siekiama derliaus. Greitai augantys augalai per trumpą laiką suformuoja žaliąją masę ir šaknyną, kuris vėliau tampa organine medžiaga.

Įterpus augalus į dirvą, didėja humuso kiekis, gerėja dirvos struktūra, vandens įsigėrimas ir aeracija. Ankštiniai, pavyzdžiui, lubinai ar vikių mišiniai, papildomai prisideda prie azoto kaupimo, todėl pavasarį augalams lengviau startuoti.

Kada sėti: vasarinis ar žieminis posėlis?

Posėlio sėjos laikas priklauso nuo to, kada atsilaisvina lysvės ir kokius augalus planuojate auginti kitą sezoną. Praktikoje dažniausiai taikomi du sprendimai: vasarinis posėlis, sėjamas po ankstyvų kultūrų nuėmimo, ir žieminis posėlis, paliekamas per žiemą.

Vasarinis posėlis paprastai sėjamas nuo liepos iki rugpjūčio pabaigos, kad iki pirmųjų šalnų spėtų sukaupti kuo daugiau žaliosios masės. Žieminis posėlis dažniausiai sėjamas nuo rugsėjo iki spalio vidurio, o į dirvą įterpiamas pavasarį prieš pagrindines sėjas.

Kuo posėlis naudingas rudenį ir žiemą?

Rudenį ir žiemą plika dirva patiria didžiausią stresą: ją veikia liūtys, išplovimas, vėjas, šalčio ciklai ir paviršiaus suslūgimas. Posėliniai augalai sukuria augalinę dangą, kuri mažina eroziją ir padeda išlaikyti dirvos drėgmę.

Šaknys purena dirvą skirtinguose gyliuose, o jų irimas maitina dirvožemio mikroorganizmus. Tokia biologinė veikla ypač svarbi sunkesnėms, suslūgusioms dirvoms, kuriose pavasarį dažnai formuojasi pluta ir vanduo prasčiau susigeria.

Ką verta sėti vėlyvam posėliui?

Jei daržoves nuimate tik vasaros pabaigoje ar rudenį, patikimas pasirinkimas yra žieminiai posėliai, atsparūs vėsesnėms sąlygoms. Tokie augalai labiau orientuoti į dirvos dangą ir šaknų sistemą, todėl naudingi per atodrėkius ir žiemos kritulius.

Dažnai pasirenkamos ir kelių rūšių sėklų mišinių kombinacijos, kai vieni augalai greitai dengia paviršių, o kiti leidžia gilesnes šaknis. Įvairovė gali padėti geriau subalansuoti dirvos struktūros gerinimą ir organinės medžiagos kaupimą.

Kaip paruošti lysves ir įterpti posėlį?

Po vėlyvų daržovių nuėmimo svarbu pašalinti augalų liekanas ir subrendusias piktžoles, kad jos nekonkuruotų su daigais. Dirvos paviršių verta supurenti sekliai, maždaug 3–5 centimetrų gyliu, kad sėklos turėtų gerą kontaktą su žeme.

Sėjant spalį, sėjos normą dažnai tikslinga padidinti maždaug 10 proc., nes vėsesnėmis dienomis dalis sėklų dygsta lėčiau. Pasėjus sėklas reikėtų lengvai sugrėbti ir prispausti, kad būtų sulaikyta drėgmė dygimo zonoje.

Vasarinį posėlį dažniau įterpia rudenį, o žieminį palieka iki pavasario ir įterpia prieš pagrindinių kultūrų auginimą. Svarbu nepervėluoti: jei masė tampa per stambi, ją sudėtingiau tolygiai įmaišyti, o irimas gali užtrukti ilgiau.