Bulvės daugelyje namų ant stalo atsiduria bent kartą per savaitę, tačiau lupenos dažniausiai keliauja į šiukšliadėžę. Sodininkai primena, kad tinkamai paruoštos jos gali tapti paprasta, beveik nieko nekainuojančia pagalbine trąša kambariniams augalams.
Rudeniop ir žiemą dalis vazoninių augalų ima silpti dėl trumpesnių dienų, sausesnio patalpų oro ir nereguliaraus laistymo režimo. Tuomet dažnai matomi požymiai yra gelstantys lapai, lėtesnis augimas ir silpnesni stiebai, o žmonės griebiasi brangių universalių trąšų.
Bulvių lupenose lieka dalis maistinių medžiagų ir organinių junginių, kurie, suirę dirvožemyje, gali papildyti substratą. Jos ypač vertinamos kaip kalio šaltinis, o kalis augalams svarbus vandens apykaitai ir bendrai ištvermei, be to, lupenose aptinkama ir kitų mineralų pėdsakų.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad tai nėra pilnavertė, tiksliai dozuojama trąša, todėl lupenas geriausia naudoti kaip priedą, o ne kaip vienintelį maitinimo būdą. Netinkamai paruoštos atliekos gali pradėti pelyti, skleisti nemalonų kvapą ar privilioti kenkėjus, todėl higiena ir saikas čia būtini.
Kaip paruošti lupenas saugiai
Naudokite tik sveikas lupenas be puvinio ar pelėsio, prieš tai jas kruopščiai nuplaukite. Patogiausia rinktis vieną iš dviejų laikymo būdų: išdžiovinti arba užšaldyti, kad jos nesugestų ir nekeltų kvapų.
Džiovinimui lupenas galima paskleisti šiltoje, gerai vėdinamoje vietoje arba trumpai džiovinti orkaitėje žemoje temperatūroje, kol taps trapios. Šaldymui lupenas nusausinkite ir laikykite sandariame maišelyje, o prieš naudojimą atitirpinkite.
4 būdai, kaip panaudoti
Pirmas būdas yra užpilas: kelias saujas lupenų užpilkite maždaug 1 litru verdančio vandens ir palikite prisitraukti parą, o džiovintoms gali reikėti ilgiau. Skystį nukoškite ir juo laistykite nedideliais kiekiais ne dažniau kaip 2 kartus per mėnesį.
Antras būdas yra nuoviras: lupenas užpilkite vandeniu, užvirinkite ir pavirkite apie 10–15 minučių. Atvėsintą ir nukoštą skystį taip pat naudokite saikingai, stebėdami, ar dirva neįmirksta ir ar neatsiranda pašalinių kvapų.
Trečias būdas yra lupenų milteliai: visiškai išdžiovintas lupenas sutrinkite iki smulkios frakcijos. Žiupsnelį miltelių galima pabarstyti ant substrato paviršiaus ir lengvai įmaišyti į viršutinį dirvos sluoksnį, kad nepradėtų pelyti.
Ketvirtas būdas yra masė: lupenas užpilkite šiltu vandeniu ir palaikykite kelias dienas, kol suminkštės, tuomet sutrinkite. Nedidelį kiekį įmaišykite tik į viršutinį substrato sluoksnį, o jei pastebite rūgimo kvapą, šio metodo atsisakykite.
Ką verta žinoti prieš tręšiant
Paruoštas užpilas ar nuoviras turi būti naudojamas tik šviežias: jei skystis sudrumstėjo, atsirado pelėsis ar nemalonus kvapas, jo pilti ant augalų negalima. Džiovintas lupenas laikykite sausoje vietoje, sandariai, kad nepritrauktų drėgmės ir nepradėtų gesti.
Jei augalai silpsta ilgą laiką, vien lupenų gali nepakakti: problemą neretai sukelia perlaistymas, per sausas oras, šviesos trūkumas ar net netinkamas substratas. Tokiais atvejais verta pirmiausia koreguoti priežiūrą, o tręšimą vertinti kaip papildomą priemonę.
Leave a Reply