Pasibaigus šildymo sezonui pelenai iš granulių katilo dažnai keliauja į atliekas, tačiau dalį jų galima panaudoti sode. Tinkamai naudojami jie papildo dirvą mineralais ir padeda sureguliuoti rūgštingumą. Vis dėlto pelenai tinka ne visur ir ne visoms kultūroms.
Medienos pelenai paprastai turi kalcio, kalio, fosforo, magnio ir mikroelementų, o jų reakcija yra šarminė, todėl jie gali pakelti dirvos pH. Dėl to pelenai dažniau praverčia rūgštesnėje dirvoje, kai reikia ją švelniai neutralizuoti. Tačiau tai nėra visavertė trąša, nes pelenai beveik neturi azoto.
Naudoti galima tik pelenus, susidariusius deginant švarias medienos granules, be klijų, dažų ar kitų priedų. Jei buvo degintos dažytos, lakuotos, impregnuotos ar klijuotos medienos atliekos, tokių pelenų daržui ar vaismedžiams geriau nenaudoti. Prieš surenkant pelenus būtina įsitikinti, kad jie visiškai atvėsę.
Kur pelenai gali būti naudingi
Pelenai gali tikti lysvėms, kur auginamos kultūros, mėgstančios neutralesnę dirvą, ypač jei dirvožemis natūraliai rūgštus. Dažniausiai minimi kopūstai ir kitos bastutinės, taip pat dalis ankštinių, o dekoratyviniame sode jie kartais naudojami rožėms ar levandoms. Svarbiausia, kad sprendimas būtų paremtas konkrečios vietos dirvos pH.
Tokia pati logika galioja ir vejai, jeigu ji auga rūgštesnėje dirvoje ir reikia švelniai pakelti pH. Pelenus reikėtų berti labai plonu, tolygiu sluoksniu, nepaliekant sankaupų, kad nenudegintų žolės ir nesudarytų per šarminių dėmių. Jei dirvos reakcija ir taip tinkama, papildomas barstymas gali tik pabloginti situaciją.
Kada pelenų geriau atsisakyti
Pelenai netinka augalams, kuriems būtina rūgšti terpė, nes pH kilimas jiems greitai tampa stresu. Tokiems augalams priskiriamos šilauogės, rododendrai, azalijos ir viržiai, todėl jų augavietėse pelenų naudoti nereikėtų. Jei sklype šie augalai auga greta kitų kultūrų, svarbu nesupainioti zonų.
Per didelis pelenų kiekis taip pat gali sutrikdyti maisto medžiagų įsisavinimą, net jei dirva iš pradžių buvo rūgšti. Dėl to praktikoje pelenai turėtų būti vertinami kaip pagalbinė priemonė mineralams papildyti ir rūgštingumui koreguoti, o ne universalus sprendimas visam sodui. Patikimiausias kelias prieš barstymą yra pasitikrinti dirvos pH ir atsižvelgti į konkrečių augalų poreikius.
Leave a Reply