Rudenį, kai baigiasi derliaus nuėmimas, verta pasirūpinti ne tik lysvėmis, bet ir pačia dirva. Net ir reguliariai tręšiami bei laistomi augalai gali augti silpnai, jei dirvos reakcija jiems netinkama. Viena dažniausių priežasčių – per rūgšti dirva, kuri riboja maisto medžiagų įsisavinimą.
Dirvos pH daro tiesioginę įtaką tam, kaip augalų šaknys pasisavina fosforą, kalį, magnį ir kitus elementus. Kai pH per žemas, dalis maisto medžiagų tampa sunkiau prieinamos, o tręšimas ne visada duoda laukiamą efektą. Dėl to rudenį naudinga atlikti pH tyrimą ir sprendimus grįsti ne nuojauta, o matavimais.
Kalkinimas padeda, bet ne visur
Kalkinimas pirmiausia skirtas rūgščios dirvos pH pakėlimui. Tinkamai parinktas kalkinimas gali pagerinti dirvos struktūrą, purumą, oro ir vandens režimą. Taip pat gerėja sąlygos dirvos mikroorganizmams, kurie svarbūs humuso formavimuisi ir maisto medžiagų apytakai.
Vis dėlto kalkių barstyti aklai visame sklype nereikėtų. Per daug pakeltas pH taip pat gali sukelti problemų, nes skirtingi augalai turi skirtingus poreikius. Todėl vienose vietose kalkinimas gali padėti, o kitose – pakenkti.
Pirmiausia išsitirkite dirvą
Silpnas augimas dar nėra pakankama priežastis griebtis kalkinių trąšų. Prieš kalkinant svarbu nustatyti dirvos pH, nes tik realiai nustatytas rūgštėjimas pateisina šį darbą. Praktikoje pasitaiko, kad dalis daržo būna rūgštesnė, o kita dalis turi visai kitą reakciją, todėl sprendimai turi būti tikslūs.
Patogiausia pH pasitikrinti greitaisiais testais arba atlikti laboratorinį tyrimą, kuris leidžia tiksliau įvertinti situaciją. Rudenį tai ypač naudinga, nes per žiemą įterptos medžiagos turi laiko pradėti veikti, o pavasarį dirva būna labiau pasiruošusi naujam sezonui.
Kokias kalkes rinktis ir kaip įterpti
Kalkinimui naudojamos skirtingos priemonės, pavyzdžiui dolomitas, kreidos kalkės, maltas kalkakmenis ar oksidinės kalkinės trąšos. Jos skiriasi veikimo greičiu ir poveikiu, todėl verta rinktis pagal dirvos poreikius, o ne pagal tai, kas liko nuo ankstesnių darbų. Esminis principas – laikytis gamintojo rekomendacijų ir neviršyti normų.
Vėlyvą rudenį, kai konkrečioje vietoje jau nebeauginamos kultūros, kalkines trąšas galima tolygiai paskleisti ant dirvos ir lengvai įmaišyti į viršutinį sluoksnį. Dažniausiai pakanka negilaus įterpimo, svarbiausia, kad medžiaga pasiskirstytų kuo vienodžiau. Pravartu pasižymėti, kur ir kokia priemonė buvo panaudota, kad pavasarį būtų lengviau planuoti tręšimą ir pakartotinį pH patikrinimą.
Leave a Reply