Spalio pradžia daugeliui daržininkų yra paskutinis langas sutvarkyti šiltnamį, lysves ir kompostą taip, kad kitą pavasarį būtų mažiau ligų, o dirva greičiau atsigautų. Šiuo metu svarbiausia ne greitis, o tikslumas: paliktos augalų liekanos ir netvarkinga dirva dažnai tampa problemų šaltiniu kitais metais.
Praktika rodo, kad rudeniniai darbai labiausiai atsiperka ten, kur auginamos daržovės po priedangomis, intensyviai naudojamos lysvės ir nuolat pildomas kompostas. Tinkamai pasiruošus, sumažėja kenkėjų peržiemojimo rizika, o pavasarį lengviau planuoti sėjomainą ir tręšimą.
Šiltnamio tvarka ir higiena
Vienas svarbiausių darbų yra kruopščiai išnešti augalų likučius iš šiltnamio ir pašalinti mulčią, jei ji buvo naudojama per sezoną. Ant senų stiebų, lapų ir piktžolių dažnai išlieka ligų sukėlėjai bei kenkėjai, todėl rudeninis valymas yra paprasčiausia prevencija.
Nuplauti šiltnamio konstrukcijas verta ir iš vidaus, ir iš išorės, kad kuo mažiau liktų apnašų ir organinių nešvarumų. Praktikoje tam dažnai pasirenkamas vanduo su švelniomis priemonėmis, o stiprios chemijos dirvai dezinfekuoti dalis specialistų nerekomenduoja dėl naudingų mikroorganizmų pažeidimo.
Jeigu dirva šiltnamyje per sezoną buvo varginama intensyviu derliumi, rudenį naudinga ją papildyti brandžiu kompostu. Taip pat dažnai pasirenkami žalieji pūdymai, kurie padeda gerinti dirvos struktūrą, o suirti spėję augalai vėliau tampa papildomu organinės medžiagos šaltiniu.
Daržo lysvės prieš žiemą
Spalio pradžioje verta įvertinti, kurios lysvės kitąmet bus skirtos reiklesnėms kultūroms, o kurios mažiau reiklioms. Toks planavimas palengvina sėjomainą ir leidžia tiksliau parinkti organines trąšas, kad jos iki pavasario spėtų suskaidyti.
Dirvą dažnai siūloma ne perkasti, o tik supurenti neapverčiant sluoksnių. Taip mažiau suardoma dirvos biologija, o pavasarį paviršius būna lengviau paruošiamas sėjai, ypač jei dirva rudenį papildyta organika ir nepalikta plika.
Ten, kur planuojamos itin daug maisto medžiagų reikalaujančios daržovės, rudenį dažnai naudojamas perpuvęs mėšlas, o kitose lysvėse pakanka subrendusio komposto. Svarbu nepersistengti su šviežiomis medžiagomis, kad nepadidėtų ligų ir kenkėjų rizika bei neatsirastų nepageidaujamų piktžolių.
Kompostas: dabar padarysite, pavasarį padėkosite
Rudenį kompostavimo krūva ar dėžė dažnai prisipildo greičiausiai, nes sode atsiranda daug lapų, augalų likučių ir smulkintų šakelių. Kad skaidymasis vyktų tolygiau, naudinga kompostą permaišyti ir įvertinti, ar netrūksta drėgmės ir oro.
Perkeliant kompostą iš vienos vietos į kitą, masė geriau prisotinama deguonimi, o tai padeda mikroorganizmams dirbti efektyviau, kol temperatūros dar nėra visiškai žemos. Toks paprastas veiksmas dažnai lemia, ar pavasarį turėsite brandžios medžiagos mulčiavimui ir dirvos gerinimui.
Jei rudenį formuojate naują komposto sluoksnį, verta prisiminti, kad geriausiai skyla mišri žalių ir rudų atliekų masė. Subalansuota sudėtis sumažina nemalonių kvapų tikimybę ir padeda gauti purų, tolygų kompostą, kuris kitą sezoną pravers tiek šiltnamyje, tiek darže.
Leave a Reply