Turkijoje rasti 4 000 metų senumo ąsotyje – unikalios, nykstančios gėlės sėklų pėdsakai

Written by

in

Turkijoje, netoli Ankaros esančiame Gelbašio rajone, archeologai aptiko apie 4 000 metų senumo hetitų ąsotį, kuriame išliko retos gėlės sėklų liekanų. Šis augalas šiandien gamtoje auga tik vienoje vietovėje ir laikomas kritiškai nykstančiu.

Apie radinį skelbiama, kad jis padarytas kasinėjant Külhüyük piliakalnį. Tyrėjai ąsotį rado viename didelio pastato kambaryje piliakalnio centre – indas buvo beveik sveikas, nors nulūžusi rankena ir apdaužyti kraštai.

Botanikams augalas žinomas kaip Čichaciovo rugiagėlė (Centaurea tchihatcheffii). Vietos gyventojai ją vadina sevgi çiçeği – „meilės gėle“ – ir pabrėžia, kad natūraliai ji aptinkama tik Gelbašio apylinkėse.

Mokslininkų teigimu, augalo išlikimas glaudžiai susijęs su tuo, kaip ir kada aplinkinėse žemėse dirbami laukai. Netinkamu metu atliekami žemės ūkio darbai gali sumažinti augalų galimybes subrandinti sėklas ir atsinaujinti.

Kaip siūloma saugoti „meilės gėlę“

Tyrimuose pažymima, kad dirvos arimas gali padėti didinti augalų tankį kitais metais, tačiau svarbiausia – laikas. Modeliavimas parodė, kad jei arimas atidedamas iki momento, kai augalai jau būna suformavę sėklas, populiacija turi daugiau galimybių atsikurti.

Specialistai rekomenduoja saugomose teritorijose dirvą perarti tik po sėklų subrendimo – idealiu atveju tai daryti kas dvejus metus. Taip siekiama suderinti žemės naudojimą ir augalo apsaugą.

Gelbašyje pradėtas gelbėjimo projektas

Vietos valdžia jau ėmėsi priemonių: dar 2016 metais prie Mogan ežero, esančio tame pačiame Gelbašio regione, startavo specialus projektas. Jo metu teritorijos, kur auga ši gėlė, buvo aptvertos ir pradėta kryptingiau prižiūrėti žemės ūkio plotus.

Projekte taip pat numatytas sėklų rinkimas ir jų sėjimas tinkamose vietose, kad augalo paplitimas neapsiribotų vien atsitiktinai išlikusiomis natūraliomis buveinėmis. Archeologinis radinys suteikia papildomą istorinį kontekstą, rodantį, kad šis augalas regione buvo žinomas jau prieš tūkstantmečius.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *