Rudenį pelargonijos dažnai praranda dekoratyvumą, tačiau tai dar nereiškia, kad balkonas turi likti pilkas. Spalio mėnesį galima persodinti augalus, kurie ištveria vėsesnes naktis ir išlaiko spalvą gerokai ilgiau. Tinkamai parinktos rūšys džiugina akį net tuomet, kai temperatūra jau artėja prie nulio.
Planuojant rudens kompozicijas svarbu atsižvelgti ne tik į išvaizdą, bet ir į sąlygas vazone. Žemė konteineriuose atšąla greičiau nei gėlyne, o vėjas ir drėgmės perteklius gali pakenkti net atspariems augalams. Dėl to verta rinktis rūšis, kurios gerai jaučiasi vėsiu oru ir nėra jautrios trumpalaikėms šalnoms.
Ką sodinti vietoj pelargonijų?
Vienas patikimiausių pasirinkimų rudeniniams balkonams yra viržiai, ypač pumpurinės veislės. Jų žiedai ilgai išlaiko spalvą, nes visiškai neišsiskleidžia, todėl dekoratyvumas išlieka iki vėlyvo rudens, o švelnesnėmis žiemomis ir ilgiau. Gražiausiai jie atrodo susodinti grupėmis, derinant kelis artimus atspalvius.
Prie viržių dažnai derinamas gulterijos krūmelis, išsiskiriantis blizgiais lapais ir ryškiomis raudonomis uogomis. Abi rūšys mėgsta rūgštesnį substratą, todėl sodinant verta rinktis žemę, skirtą rūgščią dirvą mėgstantiems augalams. Svarbu viename vazone nemaišyti augalų, kuriems reikalinga neutrali ar šarminė terpė, nes tai blogina augimą.
Spalvų efektas, kai atšąla
Įspūdingai rudenį atrodo dekoratyviniai kopūstai, kurie ryškėja būtent nukritus temperatūrai. Jų lapų skrotelės vidurys gali nusidažyti baltais, rožiniais, purpuriniais ar violetiniais tonais, todėl kompozicija išlieka kontrastinga net be gausaus žydėjimo. Šie augalai paprastai pakelia lengvas šalnas, tačiau stipresnis šaltis gali pažeisti lapus.
Šalia dekoratyvinių kopūstų dažnai sodinamos chrizantemos ar žemaūgės dekoratyvinės žolės, kurios suteikia lengvumo. Dar vienas rudeninis akcentas yra kalocefalas, kartais vadinamas „sidabriniu krūmeliu“, nes jo ūgliai turi pilkšvai sidabrinį atspalvį. Renkantis dekoratyvines žoles verta pasitikrinti jų atsparumą šalčiui, nes ne visos tinkamos žiemoti lauke.
Kaip išsaugoti vazonus iki žiemos?
Net ir atsparūs augalai vazonuose labiausiai nukenčia ne nuo šalčio, o nuo šaknų peršalimo. Vazonus pravartu statyti arčiau pastato sienos, kur mažiau vėjo, o per šalčius apvynioti džiutu, agrodanga ar kita kvėpuojančia izoliacija. Taip pat padeda vazonus kelti nuo šaltos dangos, pavyzdžiui, padėti ant medinės lentelės ar putplasčio.
Žiemą svarbu nepamiršti ir laistymo, ypač jei auginami visžaliai augalai. Kai ilgiau nėra kritulių, jie vis tiek garina drėgmę, todėl vandens pritrūksta net šaltuoju metu. Laistyti geriausia atodrėkio dienomis, kai temperatūra teigiama ir žemė nėra įšalusi, tačiau būtina saugotis užmirkimo ir pasirūpinti drenažu.
Leave a Reply