Mokslininkai atskleidė: šis arbatos pasirinkimas labiausiai kenkia, o tikroji nauda – kitur

Arbata dažnai laikoma vienu naudingiausių gėrimų, tačiau jos poveikis sveikatai labai priklauso nuo to, kokią arbatą pasirenkame ir kaip ji paruošiama. Mokslininkai, remdamiesi žurnale „Beverage Plant Research“ paskelbta moksline apžvalga, pabrėžia: populiarūs gėrimai arbatos pagrindu, tokie kaip į butelius pilstoma arbata ar „bubble tea“, gali pastebimai sumažinti natūralios arbatos teikiamą naudą ir net didinti kai kurių lėtinių ligų riziką.

Kinijos ir JAV tyrėjai išanalizavo daugybę ankstesnių mokslinių darbų apie arbatos įtaką žmogaus sveikatai. Išvadoms pasitelkti tiek klinikiniai tyrimai su žmonėmis, tiek eksperimentai su gyvūnais. Didžiausias dėmesys skirtas populiariausioms arbatos rūšims – žaliajai ir juodajai, tačiau apžvalgoje vertintos ir retesnės rūšys: geltonoji arbata, ulunas bei tamsioji fermentuota arbata.

Analizės rezultatai parodė nuoseklų ryšį tarp reguliaraus natūralios arbatos vartojimo ir mažesnės kai kurių lėtinių ligų rizikos. Tarp jų minimos širdies ir kraujagyslių sistemos problemos, nutukimas, antro tipo diabetas, taip pat kai kurios onkologinės ligos. Specialistai pažymi, kad šį poveikį gali lemti arbatos lapuose esantys antioksidantai, padedantys neutralizuoti laisvuosius radikalus, kurie pažeidžia organizmo ląsteles.

Vis dėlto ekspertai įspėja, kad nauda labai priklauso nuo paruošimo ir sudėties. Pavyzdžiui, į butelius pilstoma arbata neretai apdorojama aukštoje temperatūroje, todėl dalis vertingų antioksidantų gali suirti. Be to, į tokius gėrimus dažnai dedama saldiklių, kvapiųjų medžiagų ir kitų priedų.

„Bubble tea“ atveju situacija taip pat nėra palanki: gėrime dažnai būna tapijokos, pieno ar įvairių sirupų, o tai gali reikšti didelį pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų kiekį. Dėl to toks pasirinkimas gali būti kur kas mažiau naudingas nei paprasta, natūraliai užplikyta arbata.

Taip pat skelbiama, kad JAV „Kentukio universiteto“ mokslininkų komanda nustatė glaudų ryšį tarp nemigos ir Alzheimerio ligos – vienos dažniausių demencijos formų – vystymosi. Tyrėjai pabrėžė, jog miego problemos neretai pasireiškia gerokai anksčiau nei klasikiniai šios ligos simptomai, o galimas mechanizmas siejamas su toksišku tau baltymo kaupimusi smegenyse.