Rudeninis sodinimas daugeliui gėlių gali būti net palankesnis nei pavasarinis: nebėra vasaros karščio, žemė dažniau būna drėgna, todėl šaknys greičiau prisitaiko. Vis dėlto, artėjant šalnoms, svarbiausia sekti ne kalendorių, o dirvos temperatūrą ir artimiausių savaičių orų prognozes.
Sodinimo sėkmę lemia ne pirmoji šalna, o momentas, kai įšąla dirva. Kol žemė dar minkšta, įdirbama ir neužmirkusi, dalį gėlių galima drąsiai sodinti ir vėlyvą rudenį, ypač jeigu pasirinkta apsaugota, saulėta vieta.
Kiek laiko gėlės dar spėja įsišaknyti
Daugiametėms gėlėms paprastai reikia apie 4–6 savaičių, kad šaknys sustiprėtų iki stabilaus įšalo. Tai nėra griežta taisyklė, tačiau kuo vėliau sodinama, tuo didesnė rizika, kad augalas žiemą pasitiks nespėjęs įsitvirtinti.
Svarbu įvertinti ir vietines sąlygas: pajūryje ruduo dažnai būna ilgesnis ir švelnesnis, o žemyninėje dalyje šalnos gali užklupti anksčiau. Net tame pačiame sklype užuovėjoje esanti lysvė gali būti keliais laipsniais šiltesnė nei atvira, vėjuota vieta.
Ką dar verta sodinti rudenį
Jei norite pavasarį sulaukti tulpių, narcizų, krokų ar kitų svogūninių gėlių, dažnu atveju dar ne per vėlu. Svogūnams reikia vėsos, kad jie pradėtų šaknytis, todėl rudeninis sodinimas yra įprastas būdas užsitikrinti ankstyvą žydėjimą.
Svarbiausia taisyklė svogūninėms gėlėms vėlyvą rudenį yra gera drenažo kokybė. Užmirkusioje dirvoje svogūnai greičiau pažeidžiami puvinių, todėl verta rinktis laidžią žemę ir nepadauginti laistymo, ypač jei lietaus netrūksta.
Daugiamečių gėlių sodinimas ar persodinimas rudenį taip pat įmanomas, tačiau reikėtų rinktis ištvermingas, vietinėms žiemoms pritaikytas rūšis. Jei augalas jautresnis šalčiui arba prognozuojamas staigus atšalimas, saugesnis sprendimas gali būti darbus atidėti iki pavasario.
Vienmetės gėlės rudenį priklauso nuo jų atsparumo: našlaitės ir kitos vėsą pakeliančios gėlės papuoš lysves ilgiau, o šilumamėgės, tokios kaip serenčiai ar cinijos, po šalnų dažniausiai greitai praranda dekoratyvumą. Todėl rudenį verta sodinti tik tas vienmetes, kurios realiai atlaikys vėsesnes naktis.
Jei pasodinote per vėlai: kaip padidinti šansus
Vėlai pasodintų augalų skubiai iškasti nereikia, ypač jei jie atsparūs šalčiui. Daug ką lemia tai, ar šaknų zona apsaugota nuo staigių temperatūros svyravimų ir ar dirva iki įšalo neperdžiūsta.
Jeigu dirva sausa, ją verta saikingai sudrėkinti prieš numatomą ilgesnį atšalimą, nes pernelyg sausa žemė šilumą išlaiko prasčiau. Taip pat praverčia mulčias, kuris stabilizuoja temperatūrą ir apsaugo šaknis nuo iškilnojimo, kai dirva pakaitomis įšąla ir atšyla.
Jautresnius augalus naktinių šalnų metu galima pridengti orui laidžia danga, tačiau svarbu, kad augalas neperkaistų saulėtą dieną. O apšalusio antžeminio augalo dalies dažnai neverta skubėti šalinti iškart: pavasarį paprasčiau įvertinti, kas tikrai nunyko, o kas atžels.
Geriausias orientyras rudeniniam sodinimui yra paprastas: kol dirva įdirbama ir neįšalusi, o artimiausios savaitės nežada ilgalaikio šalčio, dalį gėlių dar galima sodinti. Vis dėlto, jei abejojate dėl konkrečios rūšies atsparumo, saugiausias sprendimas yra rinktis svogūnines gėles arba palikti jautresnius augalus pavasariui.
Leave a Reply