Atvėsę orai, šlapdriba ir pirmosios šalnos dar nereiškia, kad sode darbai baigti. Lapkritis daugeliui augalų yra ramybės pradžia, todėl dalį priežiūros galima atlikti su mažesniu stresu augalams ir didesne nauda kitam sezonui.
Svarbiausia užduotis – suspėti iki tada, kol įšals žemė ir nebegalėsite nei normaliai laistyti, nei mulčiuoti, nei saugiai tvarkyti medžių. Tinkamai sutvarkytas sodas pavasarį startuoja greičiau, o ligų ir kenkėjų rizika būna mažesnė.
Vaismedžiai ir uogakrūmiai
Pirmiausia verta imtis sanitarinio genėjimo: pašalinkite nudžiūvusias, pažeistas, ligų požymių turinčias ir lają tankinančias šakas. Rudenį ypač svarbu nepalikti lūžių ir žaizdų su atplaišomis, nes per žiemą jos tampa vartais infekcijoms.
Ne mažiau aktualu pasirūpinti kamienais – nubalinti arba kitaip apsaugoti žievę nuo temperatūros svyravimų. Saulėtomis dienomis žievė įšyla, o naktį staigiai atšąla, todėl atsiranda šalčio įtrūkimų ir vadinamųjų saulės nudegimų.
Dar viena lapkričio tema – graužikai, ypač kiškiai ir peliniai graužikai, kurie žiemą noriai graužia žievę. Kamieno apačią nuo žemės iki maždaug 50–100 centimetrų galima apsaugoti tankiu tinklu, specialiomis apsauginėmis spiralėmis ar eglišakėmis.
Prieš žiemą verta pagalvoti ir apie drėgmės sukaupimą dirvoje. Jei ruduo sausas, iki įšalo atliekamas gausesnis laistymas padeda šaknims lengviau ištverti žiemos atodrėkius ir pavasarinį startą.
Kai dirvos paviršius jau pradeda lengvai pašalti, kamienų polajus naudinga mulčiuoti 10–15 centimetrų sluoksniu komposto, durpių ar sausų lapų. Mulčias stabilizuoja temperatūrą, saugo šaknis ir mažina dirvos išdžiūvimo riziką.
Daržai ir gėlynai
Lapkritis tinka kai kurių kultūrų sėjai prieš žiemą, kai dirva jau vėsi, o sėklos nebesudygs iki pavasario. Dažniausiai taip sėjamos morkos, petražolės, krapai ar burokėliai – pavasarį daigai pasirodo anksčiau, nes sėklos būna natūraliai „užgrūdintos“.
Gėlynuose svarbu teisingai pridengti šilumamėgius daugiamečius augalus. Jautriausia vieta dažniausiai yra šaknies kaklelis, todėl jis apipilamas sausa žeme ar durpėmis maždaug 20–30 centimetrų sluoksniu.
Ruošiant augalus žiemai verta vengti pernelyg žemo stiebų nukirpimo, jei tai nereikalinga konkrečiai rūšiai. Palikti stiebai padeda sulaikyti sniegą, o sniegas veikia kaip natūrali izoliacija.
Pridengimui geriausiai tinka kvėpuojančios medžiagos, kad augalai nešustų atlydžių metu. Dažnai naudojama neaustinė agrodanga, ištempta ant rėmo, kad neleistų dangai prispausti augalų ir sudarytų oro tarpą.
Namelis ir sklypas prieš žiemą
Jei šaltuoju sezonu sodyboje ar sodo namelyje lankysitės retai, svarbu apsaugoti vandentiekį. Praktika paprasta: užsukti čiaupus ir išleisti vandenį iš vamzdžių, boilerio bei buitinės technikos, kad užšalęs vanduo nesuskaldytų detalių.
Taip pat verta pasirūpinti drėgmės kontrole pastate. Paliktos veikiančios ventiliacijos angos sumažina pelėsio riziką, kuri dažnai išryškėja pavasarį, kai patalpos ilgai būna uždarytos.
Galiausiai lapkritis yra geras metas susitvarkyti įrankius, išnešti nereikalingus daiktus ir sutvarkyti sklypą taip, kad pavasarį nereikėtų pradėti nuo chaoso. Tvarka rudenį reiškia greitesnį ir pigesnį startą naujam sezonui.
Leave a Reply