Dietologai vis dažniau šią kruopą iškelia į pirmą vietą savo rekomendacijose.
Šimtmečius košė buvo vienas pagrindinių produktų kasdienėje mityboje. Tačiau išpopuliarėjus makaronams, ryžiams ir bulvėms, ji pamažu pasitraukė į antrą planą. Vis dėlto ši kruopa laikoma viena naudingiausių.
Kalbama apie soras – kruopas, gaminamas iš lukštentų sorų grūdų. Soros yra viena seniausių pasaulyje auginamų javų kultūrų.
Teigiama, kad soros gali augti net nederlingose dirvose, joms reikia mažai vandens, o subręsta greičiau nei kviečiai ar ryžiai. Dėl to jos laikomos vienu ekologiškesnių grūdinių augalų. Tačiau dietologams svarbus ir jų maistinių medžiagų profilis, todėl soros vis dažniau minimos kaip ypač vertinga kruopa.
Skaičiuojama, kad 100 gramų sausų sorų yra apie 3 miligramus geležies, todėl viena porcija paruoštos košės gali padengti maždaug 20–25 proc. paros poreikio. Palyginimui, 100 gramų jautienos suteikia apie 2,5 miligramo geležies.
„Taigi sorose geležies yra daugiau nei mėsoje, o augalinės kilmės geležies įsisavinimą galima lengvai padidinti įtraukus vitaminą C, pavyzdžiui, citrinų sultis ar saują vaisių“, – rašoma publikacijoje.
Soros taip pat laikomos vienu geriausių natūralių magnio šaltinių: 100 gramų kruopų jo yra apie 140 miligramų. Tai reiškia, kad sorų košė gali būti naudinga nervų sistemai, raumenims ir širdžiai. Be to, joje yra B grupės vitaminų – B1, B3 ir B6 – svarbių energijos apykaitai ir tam, kaip efektyviai organizmas maistą paverčia energija. Taip pat sorose gausu kalio, fosforo, cinko ir vario.
Soros nuo daugelio kitų grūdinių produktų skiriasi tuo, kad neturi glitimo. Dėl to žmonės, sergantys celiakija ar netoleruojantys glitimo, taip pat tie, kurie vengia kviečių, gali jas valgyti be didesnių rūpesčių.
„Jos pasižymi ir šarmine rezistencija – padeda reguliuoti organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, priešingai nei dauguma rūgštinančių grūdinių produktų. Be to, soros lengvai virškinamos ir turi šildantį poveikį, todėl tradicinė kinų medicina jas rekomendavo nusilpusiems žmonėms, sveikstantiems ir moterims po gimdymo“, – teigiama publikacijoje.
Sorų košė išverda maždaug per 15 minučių, o ją galima praturtinti įvairiais produktais pagal sezoną ir asmeninius skonius.
Skonio variacijų suteikia skirtingi priedai: košę galima valgyti su tarkuotu obuoliu ir razinomis, su avietėmis ir žemės riešutų sviestu, su kriauše ir kardamonu, su mango ir kokosų drožlėmis ar net su šokoladu. Dėl gana neutralaus skonio soros dera su daugeliu ingredientų.
Taip pat pažymima, kad dalis populiarių pusryčių, pavyzdžiui, dribsniai su pienu ar saldi avižinė košė su medumi, suteikia trumpalaikį energijos pliūpsnį, po kurio neretai seka staigus nuovargis. Sorų poveikis, anot publikacijos, yra kitoks.
Pirma, soros turi vidutinį glikemijos indeksą – maždaug 50–55. Tai reiškia, kad gliukozė išsiskiria palaipsniui, be ryškių šuolių ir kritimų. Įdėjus riešutų ar pieno, patiekalo glikemijos indeksas gali dar labiau sumažėti, o energija išlieka stabilesnė 3–4 valandas.
Antra, B grupės vitaminai sorose tiesiogiai dalyvauja energijos gamyboje ląstelių lygmeniu. Vitaminas B1 (tiaminas) reikalingas angliavandenių apykaitai, vitaminas B3 (niacinas) palaiko energijos apykaitą mitochondrijose, o vitaminas B6 svarbus neuromediatorių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, gamybai, susijusiai su nuotaika ir motyvacija.
Trečia, sorose esantis magnis gali padėti išvengti lėtinio nuovargio, dėmesio koncentracijos sunkumų, raumenų mėšlungio ir miego problemų. Reguliarus sorų pasirinkimas pusryčiams įvardijamas kaip natūralus būdas papildyti magnio atsargas.
Ketvirta, soros gali būti naudingos kaip geležies stokos anemijos profilaktikos dalis. Pagrindiniai šios būklės simptomai – nuovargis, blyškumas, galvos svaigimas ir silpnumas. Didesnėje rizikos grupėje dažnai atsiduria vaisingo amžiaus moterys, vegetarai ir vyresnio amžiaus žmonės. Sorų košė su vitamino C turinčiais vaisiais gali padėti ne tik gauti geležies, bet ir pagerinti jos įsisavinimą.
Apibendrinant teigiama, kad soros turi nemažai privalumų: jos nebrangios, greitai paruošiamos, lengvai virškinamos, neturi glitimo ir yra turtingos maistinėmis medžiagomis, kurių dažnai pritrūksta kasdienėje mityboje.
Vis dėlto atkreipiamas dėmesys, kad kai kuriems žmonėms nereikėtų vartoti per daug sorų košės. Nurodoma, jog ji yra reikšmingas angliavandenių šaltinis, todėl gali pastebimai veikti gliukozės kiekį kraujyje. Rekomenduojama košę derinti su baltymais ir riebalais – pavyzdžiui, kiaušiniais, žuvimi, raugintais pieno produktais ar riešutais, nes tai gali sulėtinti cukraus kiekio didėjimą po valgio.
Leave a Reply