Vilniaus rajono savivaldybės valdomos įmonės kasmet administruoja reikšmingas viešąsias lėšas, todėl jų veikla turi būti ypač skaidri. Savivaldybės taryboje neseniai patvirtintas maždaug 12 mln. eurų įnašas į kelių bendrovių įstatinį kapitalą, o dalis politikų viešai kelia klausimus dėl tokių sprendimų pagrįstumo ir kontrolės.
Daugiausia dėmesio skiriama UAB „Vilniaus rajono autobusų parkas“, taip pat UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“. Kritikai akcentuoja, kad kapitalo didinimas pats savaime nėra blogis, tačiau jis turi būti paremtas aiškiais investicijų planais, tiksliais rodikliais ir atskaitomybe, kad gyventojų pinigai nebūtų naudojami ne pagal paskirtį.
Skolos ir klausimai dėl valdymo
Savivaldybės tarybos narių teigimu, UAB „Vilniaus rajono autobusų parkas“ finansinė padėtis per kelerius metus esą smarkiai pasikeitė. Skelbiama, kad anksčiau įmonė turėjo apie 500 000 eurų likutį sąskaitoje, o dabar minima maždaug 1 500 000 eurų skola, todėl reikalaujama detaliau paaiškinti, iš kur ji susidarė.
Tekste taip pat nurodoma, kad dėl galimų pažeidimų į teisėsaugą kreipėsi įmonės vyriausioji buhalterė. Tokie pranešimai paprastai reiškia, kad institucijos gali vertinti ne tik finansinius rezultatus, bet ir viešųjų pirkimų, sutarčių sudarymo, vidaus kontrolės procedūrų atitikimą teisės aktams.
Pirkimai, paslaugos ir įtarimai
Dalis tarybos narių kelia abejones dėl bendrovės išlaidų struktūros ir pirkimų sprendimų. Minimi šeši lengvieji automobiliai ir prielaidos, kad jie galėjo būti naudojami ne tik tarnybos reikmėms, todėl, kritikuojančiųjų teigimu, būtina aiškiai pagrįsti poreikį ir naudojimo tvarką.
Taip pat keliami klausimai dėl paslaugų pirkimo ir naujų įmonių įtraukimo į veiklą, kai dalis darbų, pavyzdžiui, techninė priežiūra ar remontas, esą galėjo būti atliekami turimais pajėgumais. Tarybos nariai ragina tikrinti, ar realiai suteiktos paslaugos atitiko apmokėtas sąskaitas ir ar buvo užtikrinta tinkama kokybės kontrolė.
Atskirai minima, kad abejonių kelia ir teisinių paslaugų išlaidos, kai už vienkartines paslaugas, pasak teksto autorių, galėjo būti mokama po 50 000 eurų. Tokiais atvejais įprastai vertinama, ar paslaugos buvo būtinos, ar pirkimai atlikti konkurencingai, ir ar rezultatas atitiko kainą.
Politinė įtampa ir šildymo argumentas
Publikacijoje kritika nukreipiama ir į Vilniaus rajono merą Robertą Duchnevičių bei savivaldybės vadovybę, teigiant, kad taryboje kilę ginčai susiję su bandymu riboti kontrolę. Taip pat tvirtinama, kad meras viešai sieja vienos paskolos nepatvirtinimą UAB „Nemenčinės komunalininkas“ su galimomis šildymo užtikrinimo rizikomis.
Tarybos nariai, kritikuojantys tokį argumentą, tikina, kad kuras šildymui jau buvo nupirktas, o papildomos lėšos, jų teigimu, buvo nukreiptos gyventojų šildymo išlaidų subsidijoms. Praktikoje savivaldybių valdomų įmonių finansavimas ir paskolos sprendimai paprastai vertinami per veiklos tęstinumo, rizikų valdymo ir biudžeto drausmės prizmę, todėl aiškūs skaičiai ir dokumentai čia yra lemiami.
Ši istorija dar kartą parodo, kad savivaldybių įmonėms valdant milijonus eurų didžiausia vertė yra skaidrumas, o politiniai pareiškimai nepakeičia audito, viešųjų pirkimų patikros ir atsakingo valdymo. Galutinius atsakymus dėl įtarimų gali pateikti tik oficialūs tyrimai ir dokumentais pagrįstas vertinimas.
Leave a Reply