Rudenį, kai naktimis pasirodo pirmosios neigiamos temperatūros, daugelis skuba ištuštinti daržą. Tačiau kopūstų ir porų atveju toks skubėjimas dažnai reiškia prastesnį skonį ir mažiau išnaudotą derliaų potencialą.
Šios daržovės priskiriamos prie vėlyvų ir palyginti šalčiui atsparių kultūrų. Lengvas šaltukas joms paprastai nekenkia, o kartais net pagerina skonį, jei daržovės nepaliekamos ilgai giliame šaltyje.
Pagrindinis pokytis vyksta pačiuose augaluose: vėsai spaudžiant, dalis krakmolo audiniuose virsta paprastesniais cukrais. Dėl to kopūstai ir porai tampa švelnesni, mažiau aitroko ar kartaus poskonio, o jų skonis dažnai atrodo saldesnis.
Kopūstai gali pakęsti trumpalaikius atšalimus, tačiau svarbu stebėti orų prognozes ir nepalikti gūžių ilgam laikui, kai prasideda užsitęsęs šaltis. Jei daržovės įšąla ir vėliau atitirpsta kelis kartus, prastėja tekstūra, didėja puvimo ir pažeidimų rizika.
Porai taip pat laikomi vienomis ištvermingesnių daržovių, tačiau jų atsparumas priklauso nuo veislės ir augimo sąlygų. Kol žemė nėra stipriai įšalusi, porus patogiausia kasti palaipsniui pagal poreikį, stengiantis nepažeisti stiebo pagrindo.
Praktinė taisyklė paprasta: lengvas, trumpas šaltukas gali būti naudingas, bet ilgalaikiai ir gilūs šalčiai jau tampa rizika. Todėl derlių verta planuoti taip, kad skanesnės daržovės būtų nuimamos po pirmų vėsesnių naktų, tačiau dar prieš prasidedant nuolatiniams stipriems šalčiams.
Leave a Reply