Kai kurios daržovės po pirmųjų rudeninių šalnų tampa pastebimai skanesnės – jų skonis sušvelnėja, o kartumas sumažėja. Tarp tokių daržo „laimėtojų“ dažniausiai minimi briuseliniai kopūstai, pastarnokai, porai, lapiniai kopūstai (kale) ir žieminės kopūstų veislės.
Kaip aiškina deccoria.pl, vėsa augaluose suaktyvina natūralų apsauginį mechanizmą, padedantį jiems ištverti šalčius. Dėl šio proceso keičiasi ir daržovių skonis – jos gali atrodyti saldesnės bei aromatingesnės.
Mechanizmas susijęs su fotosinteze: augalai gamina gliukozę, o jos perteklių kaupia paversdami atsarginiu krakmolu. Kai prireikia energijos – pavyzdžiui, augant, naktį ar patiriant temperatūrinį stresą – krakmolas vėl skaidomas į paprastesnius cukrus.
Atvėsus orams dalis atsargų kai kuriose daržovėse paverčiama gliukoze, o didesnė cukrų koncentracija sumažina ląstelių sulčių užšalimo temperatūrą. Žmonėms tai reiškia paprastą dalyką: po šalnų tas pats derlius dažnai būna tiesiog saldesnis.
Kodėl „po šalnų“ nereiškia „po didelio šalčio“
Vis dėlto tai nėra stebuklinga garantija, kad daržovės išgyvens bet kokią minusinę temperatūrą. Esant stipresniam šalčiui audiniai gali būti pažeisti – daug kas priklauso nuo veislės, konkrečių orų ir to, kaip augalas buvo apsaugotas.
Todėl praktikoje dažniausiai kalbama apie pirmąsias lengvas šalnas, o ne ilgalaikius šalčius. Jei orai staiga atšąla smarkiau, dalį daržovių saugiau nuimti ir laikyti tinkamomis sąlygomis.
Kaip nuimti ir laikyti daržoves po pirmų šalnų
Po pirmųjų šalnų nebūtina visko nuskinti iš karto – pastarnokus, briuselinius kopūstus, lapinius kopūstus, taip pat žiemines porų ir kopūstų veisles dažnai galima palikti lysvėse, jei dirva pralaidi. Derlių tuomet patogiau kasti ar skinti palaipsniui, pagal poreikį.
Laikymui verta rinktis tik sveikas, nepažeistas daržoves. Pastarnokus rekomenduojama atsargiai atkasti šakėmis, neištraukiant vien už lapų, o nuėmus – pašalinti lapiją ir žemes. Nepažeisti šakniavaisiai gali būti laikomi dėžėje su lengvai drėgnu smėliu tamsioje, vėsioje, bet neįšąlančioje vietoje.
Žieminius porus taip pat patariama nuimti pakeliant šakėmis ir nuvalyti nuo žemių, tačiau neplauti vandeniu. Pažeistus ar pageltusius lapus geriau pašalinti, bet žalių lapų nenupjauti visiškai – porus galima laikyti šaldytuve arba stačiai dėžėje, šaknis užpylus lengvai drėgnu smėliu ir laikant vėsioje patalpoje.
Briuseliniai kopūstai dažniausiai skinami nuo stiebo apačios – nulaužiant tik standžias, žalias ir tvirtai susisukusias „gūželes“, kol jos nepradėjo gelsti ar irti. Kitas būdas – nupjauti visą stiebą ir pakabinti vėsioje, neįšąlančioje patalpoje, o kopūstėlius nusiskinti prireikus.
Lapinius kopūstus patogiausia skinti po kelis didesnius lapus, paliekant jaunesnius augti, užuot viską nuėmus iš karto. Trumpam jie tinka šaldytuve, o ilgesniam laikymui galima šaldyti – prieš tai apvirus (blanširuojant) ir greitai atvėsinus.
Žiemines kopūstų galvas patariama pjauti aštriu peiliu prie pagrindo, kai gūžė tvirta ir gerai susiformavusi, paliekant kelis išorinius lapus ir kelis centimetrus koto. Kai kurios veislės gali žiemoti darže, tačiau užsitęsę šalčiai gali pabloginti lapų kokybę, todėl laikymui dažnai pasirenkama vėsi patalpa, kur gūžės sudedamos laisvai.



