Rudenį moliūgų sriuba daugeliui atrodo vienas pigiausių sezoninių patiekalų, tačiau Varšuvoje, Gessler šeimos valdomame restorane Słodki Słony, jos kaina stebina net pripratusius prie aukštesnių meniu kainų. Už keptos paprikos ir moliūgų kreminę sriubą su baravykų musu čia prašoma apie 10 eurų.
Lyginant su tuo, kiek kainuoja pats moliūgas, toks skaičius iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai paaiškinamas. Rinkoje rudenį dažniausiai vyrauja veislės, tinkamos kreminei sriubai, pavyzdžiui, hokaidas ar sviestinis moliūgas, o jų kaina sezono piko metu paprastai būna santykinai nedidelė.
Net jei vienai porcijai sunaudojama apie 200 gramų moliūgo prieš apdorojimą, vien šio ingrediento savikaina sudaro tik mažą dalį galutinės sumos. Prie bazės dar prisideda svogūnai, česnakai, sultinys, grietinėlė ar kokosų pienas, riebalai ir prieskoniai, tačiau ir visa ši dalis, vertinant vien produktus, išlieka palyginti nebrangi.
Didesnę įtaką kainai gali turėti baravykų musas, nes baravykai, ypač sezono pabaigoje, yra vieni brangiausių miško grybų. Net ir nedidelis jų kiekis, ypač jei naudojami kokybiški švieži ar džiovinti grybai, pastebimai kilsteli patiekalo savikainą.
Vis dėlto restorano sąskaitoje mokama ne tik už ingredientus. Kainą didina virtuvės komandos darbas, aptarnavimas, nuoma, energijos kaštai, indų nusidėvėjimas, nuostoliai, mokesčiai ir paties prekės ženklo vertė, kuri premium segmente tampa reikšminga kainodaros dalimi.
Šiuo atveju svarbi ir vieta mieste bei restorano pozicionavimas, nes prestižinėje lokacijoje veikiančių restoranų fiksuotos išlaidos paprastai yra didesnės. Dėl to net paprastesnis patiekalas gali kainuoti gerokai daugiau, nei jo ingredientų suma namuose.
Įdomu ir tai, kad ši sriuba pristatoma kaip pigiausias sezono pasiūlymas, o kiti rudeniški patiekalai kainuoja dar daugiau. Tai atspindi plačiau Europoje matomą tendenciją, kai restoranai, brangstant darbo jėgai ir išlaikymui, meniu kainas kelia net tada, kai dalies produktų savikaina išlieka santykinai žema.
Leave a Reply