Rudenį netikėtai pražydęs rododendras gali atrodyti kaip maloni staigmena, tačiau augalui tai dažniau yra streso ženklas. Kai žydėjimas vyksta ne savo metu, krūmas eikvoja energijos atsargas, kurios turėtų būti skirtos pasiruošti žiemai.
Toks žydėjimas mūsų platumose pastebimas vis dažniau, ypač po šiltų laikotarpių, kai vėliau staiga atvėsta. Rododendras dalį pumpurų gali išskleisti tik iš dalies, o pavasarį žiedų būna mažiau, nes rudenį „iššauti“ pumpurai nebeatsinaujina.
Kodėl rododendras suklysta?
Viena dažniausių priežasčių yra permainingi orai, kai šiltas dienas staiga pakeičia vėsios naktys. Tokie temperatūrų svyravimai augalui primena pavasarį, todėl jis „pamano“, kad sezonas vėl prasideda, ir pradeda skleistis žiedpumpuriai.
Kita priežastis siejama su vasaros stresu, kurį sukelia karštis, sausra ar nereguliarus laistymas. Po įtempto laikotarpio, atėjus švelnesniam ir drėgnesniam orui, augalas gali sureaguoti tarsi po ramybės periodo ir vėl aktyvuoti augimo procesus.
Ką daryti dabar?
Rudenį svarbiausia vengti radikalių veiksmų, kurie paskatintų naujų ūglių augimą ir dar labiau susilpnintų krūmą prieš šalčius. Stiprus genėjimas šiuo metu dažniausiai yra klaida, nes mažina atsparumą šalnoms ir didina pažeidimų riziką.
Jei rododendras jau pražydo, leiskite žiedams natūraliai peržydėti ir tik tuomet juos labai atsargiai pašalinkite, nepažeisdami šakelių. Tai padeda augalui mažiau eikvoti jėgų sėkloms, bet kartu neprovokuoja naujo augimo.
Iki kol žemė dar neįšalusi, rododendrą verta laistyti per sausringus tarpsnius, kad šaknys nepatirtų papildomo streso. Žiemą ypač pavojingas išdžiūvimas, nes visžaliai rododendrai per lapus net ir šaltuoju metu netenka drėgmės, ypač pučiant vėjui.
Trąšos, mulčias ir apsauga
Rudenį rekomenduojama vengti azoto trąšų, nes jos skatina minkštų, šalčiui jautrių ūglių formavimąsi. Dažniau pasirenkamos rudeninės trąšos rūgščiamėgiams augalams, kuriose vyrauja fosforas ir kalis, padedantys tvirtėti audiniams.
Rododendrams itin svarbi rūgšti dirva, todėl mulčiavimas tampa vienu naudingiausių darbų prieš žiemą. Dažniausiai naudojama rūgštinanti danga, pavyzdžiui, durpių ir pušų žievės ar spyglių mišinys, kuris saugo šaknis ir padeda išlaikyti tinkamesnį dirvožemio rūgštingumą.
Artėjant šalčiams verta pagalvoti ir apie apsaugą nuo vėjo bei saulės, nes šie veiksniai žiemą gali „nudeginti“ lapus ir pažeisti pumpurus. Paprasta priedanga iš kuoliukų ir agropluošto dažnai padeda sumažinti išdžiovinimo riziką ir geriau išsaugoti pavasarinį žydėjimą.
Leave a Reply