Paskutinė proga sodinti narcizus: atstumai ir gylis lemia pavasario žiedų gausą

Kada dar verta sodinti?

Narcizai geriausiai prigyja, kai svogūnėliai pasodinami ankstyvą rudenį, kol dirva dar šilta ir neįšalusi. Svarbiausia, kad iki ilgalaikių šalčių jie spėtų įsišaknyti, todėl vėlyvas ruduo jau tampa rizikingas.

Praktikoje tai reiškia, kad sodinimą verta užbaigti dar prieš prasidedant stabiliai šaltesniems orams. Jei dirva jau įmirkusi ir šalta, svogūnėliai dažniau nukenčia nuo puvinių, o pavasarį žydi silpniau.

Kodėl narcizai prastai žydi?

Dažna priežastis yra netinkamas sodinimo gylis. Per sekliai pasodinti svogūnėliai žiemą labiau nukenčia nuo šalčio, o per giliai pasodinus augalas eikvoja daugiau energijos stiebui iškelti ir gali sukrauti mažiau žiedų.

Patikima taisyklė paprasta: narcizų svogūnėliai sodinami maždaug trijų svogūnėlio aukščių gyliu. Lengvesnėje, smėlingoje dirvoje galima sodinti kiek giliau, o sunkesnėje, molingoje, geriau nepadauginti gylio.

Ne mažiau svarbi ir vieta. Narcizams tinka saulė arba lengvas pavėsis, tačiau prastai jiems sekasi ten, kur susidaro užmirkimas ir vandens sąstovis, nes tuomet svogūnėliai ima pūti.

Atstumai ir priežiūra po sodinimo

Sodinant svarbu išlaikyti atstumus, nes narcizai ilgainiui suformuoja daugiau svogūnėlių ir kerai tankėja. Didesnius svogūnėlius patartina sodinti maždaug 12–15 centimetrų atstumu, mažesnius galima išdėstyti maždaug 7–10 centimetrų atstumais.

Pasodinus dirvą verta lengvai palaistyti, kad žemė aplink svogūnėlius susigulėtų, tačiau lietingą rudenį papildomas laistymas dažnai tik kenkia. Per didelė drėgmė yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl svogūnėliai neišsilaiko iki pavasario.

Tręšiant svarbu nepadauginti azoto, nes tuomet augalas linkęs auginti lapiją, o žiedų būna mažiau. Geriau rinktis subalansuotas trąšas žydintiems augalams arba organines priemones, kuriose santykinai daugiau fosforo nei azoto.

Jei narcizai kasmet žydi vis prasčiau, problema gali būti pernelyg sutankėję kerai. Tokiu atveju juos verta persodinti kas 2–4 metus, o po žydėjimo lapų neskubėti nupjauti, nes būtent per juos augalas sukaupia maisto medžiagų kitų metų žydėjimui.