Geltona staigmena žiemos sode: šis vijoklis pražysta net gruodį, bet turi vieną sąlygą

Written by

in

Žiemą, kai dauguma augalų ilsisi, žiemos jazminas, dar vadinamas plikžiedžiu jazminu (Jasminum nudiflorum), gali tapti ryškiausia sodo puošmena. Jo smulkūs, intensyviai geltoni žiedai pasirodo ant pernykščių ūglių dar prieš išsprogstant lapams, o švelnesnėmis žiemomis pumpurai gali skleistis ir gruodį.

Šis augalas dažnai painiojamas su kvapniaisiais jazminais, tačiau plikžiedis jazminas kvepia labai silpnai arba beveik nekvepia. Vis dėlto dekoratyvumu jis atsigriebia: 2–3 metrų ilgio ūgliai žiemą sukuria ryškų kontrastą su plika aplinka ir puikiai tinka apželdinti tvoras, pergoles ar atramas.

Kur sodinti, kad žydėtų

Gausiausiai žiemos jazminas žydi saulėtoje, šiltoje ir nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Pusiau pavėsyje jis taip pat augs, tačiau žiedų paprastai būna mažiau, todėl žieminis efektas ne toks ryškus.

Dirva turėtų būti derlinga, humusinga ir lengvai drėgna, tačiau be užmirkimo. Vandens sąstovis šaknų zonoje yra viena dažniausių problemų, nes skatina šaknų pažeidimus ir silpnina augalą prieš žiemą.

Priežiūra per metus

Karštais laikotarpiais jazminui svarbus reguliarus laistymas, bet ir žiemą nereikėtų leisti žemei visiškai išdžiūti. Tuo pačiu verta nepersistengti, nes šaltuoju sezonu drėgmės perteklius ypač pavojingas.

Tręšti rekomenduojama pavasarį ir vasarą, kai augalas aktyviai auga ir ruošiasi kitam žydėjimui. Ankstyvą rudenį papildomą tręšimą geriau nutraukti, kad ūgliai nespėtų išleisti pernelyg minkštų, šalnoms jautrių ataugų.

Ką būtina žinoti apie genėjimą ir šalčius

Žiemos jazminas žydi ant senesnių, pernykščių ūglių, todėl genėjimo laikas čia ypač svarbus. Geriausia jį genėti iškart po žydėjimo, dažniausiai balandį arba gegužę, kad būtų laiko užauginti naujus ūglius kitam sezonui.

Atsparumas šalčiui nėra absoliutus, todėl jauniems augalams verta skirti daugiau dėmesio. Esant stipresniems šalčiams, ypač kai temperatūra krenta žemiau minus 10 laipsnių Celsijaus, pravartu šaknis pridengti storesniu mulčio sluoksniu, o jautresnėse vietose augalą papildomai apsaugoti dengiamąja medžiaga.

Praktikoje svarbu atskirti pumpurų ir žiedų atsparumą: uždari pumpurai gali atlaikyti didesnį šaltį nei prasiskleidę žiedai. Dėl to staigūs šalčiai žydėjimo metu kartais pristabdo žiedų skleidimąsi, tačiau pats augalas dažnai sėkmingai atsigauna pavasarį, net jei dalis jaunų ūglių apšąla.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *