Daržas lapkritį dar nesustoja
Lapkritis daugeliui atrodo sezono pabaiga, tačiau darže darbų netrūksta: baigiami vėlyvi derliaus nuėmimai ir ruošiamos lysvės žiemai. Šiuo metu dažniausiai kasamos šakninės daržovės, o gūžiniai augalai paliekami kiek ilgiau, jei orai leidžia.
Nuėmus derlių verta sutvarkyti lysves: pašalinti augalines liekanas, ypač sergančių augalų dalis, ir perkasti dirvą. Sveikos liekanos gali keliauti į kompostą, o dirvą naudinga papildyti organinėmis medžiagomis, kad pavasarį ji greičiau atsigautų.
Tuščias lysves pravartu mulčiuoti lapais, šiaudais ar kita organika. Tai padeda apsaugoti dirvos paviršių nuo išplovimo, sumažina temperatūros svyravimus ir per žiemą geriau išsaugo drėgmę.
Kodėl verta sėti prieš žiemą?
Vadinamieji priešžieminiai sėjimai leidžia dalį darbų perkelti į vėlyvą rudenį, kai daržui jau skiriama mažiau laiko. Sėklos dirvoje peržiemoja ramybės būsenoje ir sudygsta anksti pavasarį, kai tik susidaro tinkamos sąlygos.
Svarbiausias principas paprastas: sėti reikia tada, kai atvėsta tiek, kad sėklos dar nespėtų sudygti iki žiemos. Jei jos pradės dygti per anksti, net ir nedidelės šalnos jaunuolius gali pažeisti.
5 daržovės, kurias galima sėti ar sodinti vėlyvą rudenį
Morkos yra vienas populiariausių pasirinkimų priešžieminei sėjai, nes pavasarį sudygsta labai anksti ir derlių galima imti keliomis savaitėmis anksčiau. Praktikoje tai ypač patogu tiems, kurie nori ankstyvų šviežių šakniavaisių ir nenori pavasarį skubėti su sėja.
Krapai gerai peržiemoja dirvoje sėklų pavidalu, tačiau svarbu, kad jie nepradėtų dygti rudenį. Todėl vėlyvas sėjimas, kai jau vyrauja žemesnės temperatūros, dažnai būna sėkmingesnis nei ankstyvas, ypač šiltesniais rudenimis.
Petražolės taip pat tinka sėjai prieš žiemą, nes gali dygti esant žemai temperatūrai. Pavasarį joms paprastai pakanka natūralios drėgmės, kurią suteikia sniego tirpsmas ir ankstyvo sezono krituliai.
Česnakai įprastai sodinami rudenį, kad iki žiemos spėtų suformuoti šaknis. Sodinant svarbu parinkti tinkamą laiką pagal orus ir dirvos temperatūrą, o lysvę po sodinimo lengvai pamulčiuoti, kad sumažėtų įšalo ir atšilimo svyravimų žala.
Žieminiai svogūnai iš svogūnėlių dažnai sodinami rudenį, kad pavasarį startuotų greičiau ir anksčiau subrandintų derlių. Vėsesnėse vietovėse pravartu užberti ploną mulčio sluoksnį, o pavasarį stebėti, kad lysvė neužmirktų.

Leave a Reply